Arina kratosi šalies bliuzo karalienės titulo. "Bliuzas man buvo priklijuotas", – tvirtina jau du karjeros dešimtmečius skaičiuojanti dainininkė, vakar surengusi koncertą Vilniuje.
– Dvidešimt metų scenoje – daug ar mažai?
– Ir daug, ir mažai. Jaučiu, kad tobulėju, dar turiu, ką pasakyti publikai. Tai nei pusiaukelė, nei kelio pradžia. Kita vertus, kiekvieną dieną gali būti kelio pradžia. Į šią datą žiūriu be fanatizmo.
– Ką iš sceninės veiklos pradžios ryškiausiai prisimenate?
– Pirmuosius koncertus prisimenu labai ryškiai. Profsąjungų rūmai, Sporto halė, Menininkų namai, Filharmonija, Alberto galerija, įvairūs festivaliai. Sporto halėje man dar akompanavo "Rebelheart", paskui pradėjau koncertuoti su "Veto bank".
– Publika jus visuomet sutikdavo džiugiai?
– Visko buvo. Ir pomidorais ar kuo nors panašiu į juos buvau apmėtyta. Atsimenu, kad tai buvo koncertas atviroje erdvėje, koncertavo daug grupių ir buvo daug girtos publikos, ji darė, ką norėjo. Kliuvo turbūt visiems tą vakarą. Kitur publikos reakcija dažniausiai būdavo kardinaliai priešinga.
– Kodėl taip atsitiko, kad panašiais laikais kaip jūs į sceną atėjusių dainininkų jau nebesinori klausytis – atrodo, kad jų eteryje per daug, o jūsų – per mažai?
– Mūsų spauda, televizija ir kitas eteris yra savotiški. Jiems įdomiau, kas kam davė į akį, kas nusivėmė ir panašiai. Nieko rimta. Informacinės priemonės tam skiria daugiau dėmesio nei muzikai. Žinoma, minėti dalykai yra keisti viešieji ryšiai…
– O jūs žaidimų su viešaisiais ryšiais nežaidžiat?
– Nežaidžiu, tai – ne mano stilius.
– Tačiau jūsų ne tik viešųjų ryšių kontekste mažai. Susidaro įspūdis, kad ir scenoje jūsų mažoka. Kas tai – nenoras eksploatuoti save ar neturėjimas ką pasakyti publikai?
– Gal buvo laikotarpis, kai neturėjau, ką pasakyti publikai. Dabar daugiau koncertuoju Maskvoje, Rusijoje.
– Maskvoje studijuojate džiazo vokalą?
– Prieš metus nutraukiau studijas. Tiesa, ne savo noru. Tiesiog užsieniečiams įvedė labai didelius mokesčius. Už vienus mokslo metus tokiems kaip aš, neakivaizdininkams iš užsienio, būtų tekę mokėti 26 tūkst. litų. Trijų kursų nespėjau baigti…
– Vadybininko niekada neturėjote?
– Nežinau, gal savotiškai gąsdinau visokius pseudovadybininkus. Gal ne tą muziką dainavau, gal figūra mano ne ta. Juk Lietuvos scenoje svarbiausia išvaizda, o visa kita galima padaryti įrašų studijoje.
– Apie jus sakoma: Arina – nešlifuotas lietuviško bliuzo brangakmenis, jei būtų nušlifuotas, turėtume, ką užsieniui parodyti. Kaip jūs vertinate tokius teiginius?
– Šlifuoti turi prodiuseris, vadybininkas. Tai – investicijos. Pasikartosiu: savo paslaugas man siūlę vadybininkai sukeldavo nepasitikėjimą. Pasižiūrėjusi atgal matau, kad man vadybininkai nieko gera nepadarė. Tik apgavystės ir aferizmas.
– Kita nuomonė, klaidžiojanti interneto platybėse: Arina nusipigina, koncertuodama su "popso" dainininkais Kęstučiu Jablonskiu, Tomu Auguliu, Irena Starošaite.
– Aš to tikrai nevertinu kaip kokio nors nusipiginimo. Tai yra mano draugai, kai pakviečia kartu koncertuoti arba kartu įrašyti kokią dainą – kodėl gi ne?
– Per trylika metų dienos šviesą išvydo trys jūsų kompaktinės plokštelės. Ar ne mažoka?
– Mažoka. Sakykime, kad kurį laiką neturėjau, ką pasakyti publikai.
– Vienu metu bandėte atsisveikinti su scena…
– Visko buvo. O dabar Lietuvoje net ir neapsimoka leisti ne "popso" įrašus.
– Tačiau šiuo metu kaip tik įrašinėjate naują albumą?
– Įrašinėju. Kiek pinigų turiu, tiek investuoju į naujus įrašus.
– Kada naujasis albumas išvys dienos šviesą?
– Nežinau. Š... daryti nesinori. Man dėl naujojo albumo labai ramu, viską darau neskubėdama.
– Kokie dalykai, išskyrus dainavimą, jums teikia didžiausią džiaugsmą?
– Darbas. Bet čia labai susiję su dainavimu (juokiasi). Dar šeima, draugai, kelionės. Mėgstu bendrauti, myliu šeimą.
– Ar jūs iš tų žmonių, kurie dainuoja ir namie?
– Paprastai dainuoju studijoje, bet jei reikia intensyviai ruoštis koncertui ar norisi pabūti su savimi, tenka ir namie. Šiuo metu dainuoju ir namie – prasidėjo intensyvus kūrybos periodas.
– O asmeninis jūsų gyvenimas – ar jūsų širdis šiuo metu laisva?
– Tikrai nesakysiu. Gal galima neliesti šios temos? Palikite man truputį mano…
– Esate linkusi aukotis dėl meilės?
– Žinoma – juk visos mano dainos apie tai.
– Jei brangus žmogus pareikalautų atsisakyti muzikinės karjeros, taip ir padarytumėte?
– Jis būtų visiškas molis, jei pareikalautų.
– Vadinasi, daugiau bandymų atsisakyti dainavimo ir pereiti į verslą nebus?
– Žmogaus keleliai nenuspėjami. Nežinia, kaip gyvenimas gali susiklostyti.
Marijonas Mikutavičius
Dainininkas, žurnalistas
Arina – viena šiltesnių asmenybių mūsų scenoje. Geras žmogus, gera atlikėja. Jei atvirai, manau, kad ji yra talentinga tinginė. Tikiuosi, ji dėl šių žodžių neįsižeis. Juo labiau kad esu jai tai sakęs. Turėdama puikius duomenis, ji per mažai tam tikriems dalykams skyrė dėmesio. Jei žmogus turi duomenis, turi juos rodyti žmonėms. Intensyviai nesekiau jos pastarųjų metų kūrybinės karjeros, bet manau, kad ji šiek tiek pristabdė.
Arina per švelni muzikinei rinkai – neturi čia reikalingo agresyvumo. Be to, ji moteris, augino sūnų. Lietuvoje taip dažnai atsitinka, kad vaikų auginimas moteris išmuša iš profesinių vėžių. Arina tam tikru metu pasirinko tai, kas jai buvo svarbiau, ir apleido tai, kas atrodė ne taip svarbu.
Linkėčiau jai eiti savo keliu, išlikti geru, nuoširdžiu, dažnai tyloku žmogumi, koks iki šiol buvo.
Darius Mickus
Roko grupės "Rebelheart" lyderis
Su Arina, "Veto bank", kai dar buvo gyvas tas kolektyvas, esame ne kartą kartu koncertavę. Dažnai susitikdavome per repeticijas, nes tai darydavome visai šalia – mes nuomojomės patalpas Kęstučio gatvėje, o Arina ir "Veto bank" – Dramos teatro patalpose. Apie Ariną galiu pasakyti tik gražių žodžių. Geraširdė, gal net per daug. Kita vertus, stipri, viena augino sūnų.
Kurį laiką maniau, kad ji jau nebegrįš į sceną, ir labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad grįžta. Linkiu jai ištvermės tęsiant pradėtus darbus, daugiau nebandyti pereiti į verslą. Mano draugas krepšininkas Darius Sirtautas yra pasakęs: "Klausydami tavęs žmonės "kaifuoja" – matyt, tai tavo misija." Linkiu Arinai tęsti savo misiją scenoje. Man patinka jos vokalo pateikimas. Kažkas ją net yra palyginęs su Janis Joplin.
Iš Arinos biografijos
Arina Borunova gimė 1969 m. vasario 13 d. Kaune. Tėvas Petras – vietos rusas, mama Zinaida – ukrainietė.
1993 m. baigė J.Gruodžio konservatorijos klasikinio dainavimo klasę.
1989 m. – muzikinės karjeros pradžia, pirmojo Lietuvoje ritmenbliuzo ir rokenrolo čempionato nugalėtojos titulas. Čia originalaus balso merginą pastebėjo rokeriai – grupė "Veto bank". Su ja Arina dainavo 10 metų. Išsiskirsčius grupei, kai kurie muzikantai su dainininke koncertuoja ir dabar.
1991 m. su "Veto bank" būgnininku Vytu Čeplinsku susilaukė sūnaus Martyno.
1992 m. su daina "Rain Is Coming down" laimėtas pagrindinis prizas prestižiniame Jūrmalos (Latvija) festivalyje. Po metų su ta pačia daina pelnytas didysis Sopoto (Lenkija) ir pagrindinis prizas Brašovo (Rumunija) festivalyje.
1992 m. pirmoji Arinos ir grupės "Veto bank" garso kasetė "My Crazy World", vaizdo klipas dainai "Rain Is Coming Down".
1993 m. Lietuvos muzikiniuose apdovanojimuose "Bravo" Arina išrinkta geriausia metų vokaliste. Vėliau pelnyta daugybė titulų ir laimėta konkursų Lietuvoje, prasidėjo intensyvios gastrolės užsienyje.
1996 m. pradėjo solinę veiklą, ėmė koncertuoti su Vladimiru Čekasinu, kitais džiazo muzikantais.
1996 m. pasirodė pirmas solinis albumas "How Are You A.M.E.R.I.K.A."
1997 m. albumas "Fragmentai", įrašytas su kompozitoriumi ir gitaristu Martynu Kuliavu. Arina persikėlė į mažesnes, dažniausiai klubų, sales.
2001 m. ėmėsi verslo – įsteigė gėlių saloną. Po pertraukos grįžo dainuoti. Koncertinę veiklą tęsė Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje.
2004 m. albumas "Pasaulis sukasi ratu".
2006–2008 m. Valstybinio estrados meno institute Maskvoje studijavo džiazo vokalą.
Naujausi komentarai