Vilniečiai, besidomintys keramikos menu, turėtų neaplenkti "Arkos" galerijos – čia antradienio vakarą atidaryta pirmoji Vilniaus keramikos bienalė.

Pakvietė ir studentus

Konkurso būdu į parodą iš daugiau kaip 70 autorių kūrinių pateko 49. Pirmoji Vilniaus keramikos bienalė neturi konkrečios temos. Parodos rengėjai siekė bendroje ekspozicijoje suburti ir aktyviai kuriančius vyresnės kartos keramikus, ir ką tik baigusius Vilniaus dailės akademiją. Baigiamųjų bakalaurų ir magistrų darbų autoriams galerijoje numatyta atskira ekspozicijos erdvė.

Lietuvos dailininkų sąjungos projektą kuravo dailininkas Gvidas Raudonius ir dailėtyrininkė Rita Mikučionytė. Jiems aktyviai talkino bienalės komisija: Lietuvoje ir pasaulyje pripažinta keramikė Liucija Šulgaitė, jauna produktyvi keramikė Rūta Šipalytė, patyręs keramikas Egidijus Čibinskas, keramikos parodų "Pavasaris" Kaune organizatorė Živilė Bardzilauskaitė- Bergins, Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėja Gražina Švažienė.

"Ši paroda yra tokia, kokia šiuo metu yra mūsų keramika. Mūsų tikslas buvo menininkus paakinti varžytis keramikos pasiekimų srityje. Ir studentus pakvietėme, kad jie, pamatę savo darbus šalia dėstytojų darbų, aktyviau įsilietų į keramikos meno vyksmą ir būtų visateisiai jo dalyviai", – pirmąja konkursine keramikos paroda Vilniuje džiaugėsi G.Raudonius.

Trys keramikos "baubai"

Vilniaus keramikos bienalės atidaryme apsilankęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė, kad į parodą ėjo norėdamas sau įrodyti, jog keramikos menas yra gyvas ir viskas su juo gerai. "Nuo liepos mėnesio, kai tapau ministru, teko aplankyti kelias dešimtis renginių, į kai kuriuos ir pats norėjau nueiti. Vienas tokių – keramikos meno bienalė", – kalbėjo ministras.

Anot A.Gelūno, keramika – labai sudėtingas menas, kurio kūrėjui reikia ne tik išreikšti idėją, bet ir susitvarkyti su medžiagos pasipriešinimu.

"O šiuolaikinis žmogus vis labiau lempa. Keramikai grasina, kaip aš sakau, trys "baubai" – kompiuteris, kinų fabrikai ir šiuolaikinė aukštojo mokslo sistema. Jie keramikos menui sudaro kažkokias keistas sąlygas, todėl jaunimas dažnai pabūgsta ir nesirenka šios įdomios ir senas tradicijas turinčios meno rūšies. Tačiau apsilankius parodose pasirodo, kad šita meno rūšis klesti. Ši diena tai patvirtina", – teigė kultūros ministras.

Atidaryme – staigmena

Bienalės atidaryme apsilankiusių keramikos meno gerbėjų "Arkos" galerijoje laukė staigmena. Čia pirmą kartą buvo atliktas muzikinis kūrinys, specialiai parašytas dailininkės Rasos Justaitės-Gecevičienės sukurtam "Keramofonui" .

Šis netradicinis molinis perkusinis instrumentas buvo suformuotas ant žiedimo rato, dekoruotas senuoju autentišku keramikos "sgraffito" dekoravimo būdu ir techniškai tiksliai atkartoja muzikos natas. Meninė išorė – tai įvairių muzikos instrumentų interpretacija moliu. Jaunųjų kompozitorių ir atlikėjų dėka vidinis kūrinio turinys išreiškiamas šiuolaikiškomis muzikinėmis kompozicijomis. "Keramofonas" – savitas netradicinių instrumentų interpretavimo šiuolaikinėje meninėje erdvėje ir šiuolaikinėje muzikoje pavyzdys.

"Man ir į galvą nebūtų šovę, kad keramiką galima panaudoti tokių kūrybingu būdu. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kad keramika – ne tik lėkštės, servizai ir puodeliai. Iš keramikos galima daryti fontanus, interjero detales ir net muzikos instrumentus", – nuskambėjus kūriniui kalbėjo A.Gelūnas.