Pasakyti apie šį miestą, kad jis niekada nemiega, būtų tiesiog banalu. Rusijos sostinė, skaičiuojanti devintą gyvavimo šimtmetį, šia prasme mažai kuo skiriasi nuo pasaulio megapolių.
Didžiausiu Europos miestu tituluojama Maskva, kurioje telpa triskart daugiau žmonių, nei gyvena visoje Lietuvoje, pelnytai vadinama valstybe valstybėje. Tik čia išvysi prabangą, nebūdingą kitiems šios milžiniškos valstybės miestams ar juo labiau provincijai. Sykiu - ir sveiku protu nesuvokiamus, dažną vakarietį pribloškiančius kontrastus.
Pinigai tirpsta akimirksniu
Klaipėdos regioninės televizijos „Balticum TV" direktorius Vladas Straupas į Maskvą traukia jau gerą dešimtmetį, kur dukart per metus dalyvauja tarptautinėje telemugėje.
Pono Valdo manymu, šio beprotišku tempu gyvenančio megapolio grožybės ir galimybės nekompensuoja čia patiriamų nepatogumų. Ašaromis netikinčio miesto nesugraudinsi ir plona pinigine.
„Tie pinigai, kuriuos išleidi Maskvoje, yra per dideli. Kai pagalvoji, kad už tą pačią sumą kur nors kitur Europoje gali daug daugiau visko pamatyti, paragauti, patirti emocijų ir įspūdžių, tai ir renkiesi", - aiškino pašnekovas ir bemat pažėrė iškalbingų skaičių.
Standartinis numeris penkių žvaigždučių viešbutyje pačiame Maskvos centre parai atsieitų 1700-2500, su nuolaida - 1000-1500 litų.
Už nakvynę liukso kambaryje tektų pakloti nuo 2500 litų. Gero, prašmatniai įrengto buto netoli Kremliaus nuoma mėnesiui kainuoja ne mažiau kaip 20 tūkst. litų, bet galima rasti ir už 10 tūkstančių. 1000 litų - tiek mažiausiai kainuotų vakarienė keturių asmenų kompanijai ne paties aukščiausio lygio restorane. Bokalas alaus? Nuo 15 litų, kurie anaiptol negarantuoja, kad gėrimas bus šviežias.
Arbatpinigiams - rimtos sumos
V.Straupas iki šiol su šypsena prisimena savo pirmąją pažintį su Maskva, kai už puodelį kavos ir gabaliuką torto tikėjęsis sumokėti 10, piniginę palengvino 49 litais.
Pašnekovas mano, kad nemažai daliai maskviečių tokios kainos anaiptol nekelia šoko. Esą savaitgaliais prie prabangių restoranų, klubų nusidriekia ilgokos eilės.
„Šiame mieste tiek daug gyventojų, kad pagal jų skaičių turtuoliai vis tiek sudaro didelę masę žmonių. Tokiems palikti 100 litų arbatpinigių yra niekai", - aiškino V.Straupas.
Pašnekovas prisiminė metro kabėjusį skelbimą, kuriame mašinisto darbas buvo siūlomas už 30 tūkst. rublių (3000 litų). „Maskvoje tai ne pinigai. Verslo struktūrose vidutinio lygio vadybininkas uždirba 6000, jo tiesioginis vadovas - apie 10 tūkst. litų. Mano pozicijos darbuotojas - apie 20 tūkst. litų. Už tokius pinigus Maskvoje galima gyventi", - komentavo V.Straupas.
Kosminės kainos neatbaido ir gausybės užsienio turistų. Į garsiausią Rusijos miestą jie plūsta pasigrožėti ne tik įstabia architektūra, „pasikultūrinti" meno galerijose bei muziejuose, bet ir patirti egzotiškų įspūdžių, kuriuos būtų galima apibūdinti jau chrestomatiniu tapusiu posakiu - „protu Rusijos nesuvokti".
Malasi vienoje košėje
„Šis miestas visiškai margas ir neprognozuojamas. Toje pačioje gatvėje stovi keisti apšepę kioskai, šalia - kazino. Tarp brangiausių visureigių - žiguliai, kuriems seniai laikas supūti. Maskvoje visi vienu metu malasi vienoje košėje - ir turtingi, ir neturtingi, ir čigonai, ir skustagalviai", - pasakojo V.Straupas, pastebėjęs, jog centrinėje miesto dalyje vis dėlto galima jaustis saugiai, mat čia gausu nuolat patruliuojančių milicininkų.
Pašnekovas prisipažino, jog gana dažnai lankantis Rusijos sostinėje sunku įžvelgti ryškius pokyčius. Pirmiausia, kas krenta į akis, - tai intensyvios statybos. Pasak V.Straupo, Maskvą kasmet papuošia vis daugiau šiuolaikiškų europietiškų pastatų, kurie nepadarytų gėdos jokiai pasaulio sostinei.
„Ypač žavus miesto vaizdas naktį, kai viskas šviečia. Atmetus tam tikrus netvarkos elementus, Maskva yra labai gražus, įspūdingos architektūros miestas. Centre gausu senųjų pirklių namų, galima atrasti puikiai sutvarkytų parkų", - įspūdžiais dalijosi V.Straupas.
Vyras džiaugėsi, kad ilgainiui bičiuliais tapę maskviečiai verslo partneriai parodė unikalių šio miesto salelių, kurias be vietinio gido atrasti būtų sunku.
Nukelia į gūdų sovietmetį
Kaskart lankydamasis Maskvoje V.Straupas nepraleidžia progos užsukti į netoli Kremliaus esantį, tačiau veikiau tik vietiniams žinomą nebrangų restoraną, kurio sienas puošia autentiški sovietmečio plakatai, o meniu puikuojasi šmaikštūs pavadinimai, kaip antai kiaulienos muštinis „Mušk buržujų".
„Apskritai centre brangiausios užeigos skirtos turistams, tačiau yra vietų, kur Maskvos masteliais galima pavalgyti veltui. Tas pats ir su taksi - reikia žinoti, kokiu numeriu išsikviesti, antraip vėlgi sumokėsi kelis kartus brangiau nei vietiniai", - pasakojo V.Straupas.
Aptarnavimo kokybė Maskvoje - atskira tema. Pasak pašnekovo, neretoje užeigoje, parduotuvėje pasijunti tarsi sugrįžęs į gūdų sovietmetį. „Perprasti tą mentalitetą, storžieviškumą iš pradžių būna sunku. Aptarnaujantis personalas dažniausiai piktas, susiraukęs. Pakalbinsi padavėją - tai tik sunervinsi. Apie tai, kad uždaromas baras, pranešama išjungiant šviesas. Dabar mums šis sovietmečio palikimas atrodo tikra egzotika. Puikus aptarnavimas ar geras maistas Maskvoje - kol kas išimtis", - tvirtino V.Straupas.
Tačiau, pasak pašnekovo, iš esmės maskviškiai - geraširdiški, draugiški ir nuoširdūs žmonės. Vis dėlto V.Straupui teko patirti, kad estams ar latviams rusai toli gražu nesimpatizuoja - lietuvių kaimynai neretai be užuolankų pavadinami fašistais.
Dūsta nuo smogo ir spūsčių
Pašnekovo pastebėjimu, maskviškiai, ypač vyresnės kartos, itin vertina susitikimus su draugais, jaukius pasisėdėjimus prie virtuvinio stalo. Penktadienio vakarą masė žmonių patraukia į užmiesčio vasarnamius, kad galėtų pabėgti nuo varginamo smogo ir baisių transporto spūsčių.
„Karštą dieną tvyro toks smogas, kad net nerūkydamas pradedi kosėti. Automobilių srautai ir grūstys - nežmoniški. Kartais pagalvoju, jeigu gyvenčiau tokiame mieste nuolatos, pavirsčiau į kokį zombį - turbūt visada būčiau piktas ir nervingas", - juokėsi V.Straupas.
Nenuostabu, jog tikru išganymu milijoninio miesto gyventojams tapo puikiai išvystytas metropolitenas. Populiari susisiekimo priemonė suformavo ir tam tikrus maskviškių įpročius - kelionės metro metu daugelis jų įnikę į skaitinius.
„Maskvoje galima rasti nerealių knygynų, o juose per žmones neįmanoma prasibrauti. Maskviškiai skaito masiškai, nes metro tenka važiuoti didelius atstumus", - pastebėjo V.Straupas, kuriam susigaudyti šioje transporto sistemoje prireikė ne vienos viešnagės.
Rekomenduoja niurzgliams
Paklaustas, ar į šį miestą leistų sau keliauti ne verslo reikalais, o kaip turistas, pašnekovas neslėpė - veikiausiai ne. Kad galėtų pasižiūrėti norimus spektaklius, miuziklus, apsilankyti garsiausiuose džiazo klubuose, galiausiai - apsistoti saugiame komfortiškame viešbutyje, V.Straupo manymu, taupyti tektų mažiausiai porą metų.
Tačiau neseniai iš Rusijos sostinės sugrįžęs vyras pajuokavo, jog čia bent kartą profilaktiškai apsilankyti vertėtų ir kiekvienam gyvenimu besiskundžiančiam lietuviui.
„Jeigu kam nors pas mus liūdna gyventi, tegu nuvažiuoja ir tris dienas pabūna Maskvoje. Jūs grįšite ir melsitės, kaip jums gera Lietuvoje", - juokėsi V.Straupas.
Naujausi komentarai