Bandau mirtį prisijaukinti ir laikyti greta savęs. Taip apie kaukolėmis išpieštą savo automobilį „Chrysler Concorde lxi“ kalba tatuiruočių meistras ir aktyvistas Andrius Lobovas.

„Dar negirdėjau, kad kas nors pasaulyje būtų išpiešęs „Chrysler Concord“, – A. Lobovas tikino niekur neradęs tokios informacijos.

Neseniai pirktą 2003 metų laidos automobilį 43 metų vyras pakeitė per savaitę: išdažė plieno, ruda, gelsva, perlamutrine spalvomis, ant vieno šono nupiešė du neryškius kryžius ir devynias kaukoles. Dar vieną kaukolę A. Lobovas išpiešė ant bagažinės ir užrašė „barakuda“.

„Kaukolės tinka mano gyvenimo stiliui, įvaizdžiui, – teigė vyras. – Rūdys – tai tarsi mūsų gyvenimo kelias. Sunkus, su duobėmis, apnašomis. Daugeliui mūsų mielesni senesni, gyvenimo matę darbo įrankiai. Šis automobilis – mano darbo įrankis ir įvaizdžio dalis.“

Pastebėjus, kad kaukolės daugeliui asocijuojasi su tamsa, mirtimi, A. Lobovas nusijuokė: „Vieniems – taip, kitiems – tai amžinybės simbolis. Aš tarsi prisijaukinu ir prisileidžiu mirtį arčiau savęs. O ji tarsi graso ir sako: Gyvenk, dar, Lobovai, būk laisvėje. Tokia mano filosofija – į blogį atsakyti gera filosofija. Kaukolė – tarsi atoveiksmis. Kaip ir užrašas „barakuda“: puola, pasiglemžia, sukandžioja aštriais dantimis.“

Plačiai nuskambėjusiose rezonansinėse bylose dalyvavęs jonaviškis neslepia, jog daugelis stebisi, kad jis dar gyvas. „Gal man ir padeda kaukolės bei toks požiūris į gyvenimą?“ – šyptelėjęs Andrius pripažino, kad dar tris kaukoles yra išsitatuiravęs.

A. Lobovas mano, kad jo gyvenimas – ekstremalus, nors nešokinėja nuo dangoraižio su parašiutu ir nelaipioja kalnų viršūnėmis. „Bet matydamas blogį, neteisybę, negaliu praeiti pro šalį. Negaliu tylėti ir likti abejingas, nors mūsų sistema, politika, valdžia, paskendusi blogyje. Todėl esu nuolatinėje kovoje, – emocingai įsiplieskė vyras, nuskambėjęs Garliavos įvykiuose, kuomet atkakliai gynė į juos įveltą mergaitę ir pasisakė prieš pedofilijos klaną. – Dabar grįžtu po Kaune vykusio apeliacinio teismo. Mane nuteisė 60 parų arešto, nes Jonavos ligoninėje parodžiau pilietiškumą – išgirdau klykiantį iš baimės mažylį, kurį per prievartą norėjo paskiepyti. Pradaręs kabineto duris prašiau nevirkdyti ir prievarta neskiepyti vaiko, o mane už tai nubaudė 60 parų arešto. O šalį tuo metu vagia ir skurdina korumpuoti politikai. Dar vienas, ką tik nuskambėjęs pavyzdys – už kosmines sumas Lietuvos kariuomenei pirkti virtuvės įrankiai. Ar kas nors bus nubaustas kalėti?“