E. JAKILAITIS: TĖVYNĘ GINTI GALI KIEKVIENAS

"Net ir žmogus vežimėlyje gali sėkmingai rankoje laikyti ginklą. Juo labiau, esu tikras, šaunamasis ginklas ne visada yra pats svarbiausias ginklas", – tiki žurnalistas, greitai LRT eteryje pasirodysiančios realybės dokumentikos laidos "Ypatingas būrys" prodiuseris Edmundas Jakilaitis.

Projekte Lietuvos paralimpiečiai ir sužeisti kariai šešiolikai dienų stos į kariuomenės gretas ir demonstruos neįtikėtiną valią.

Nereikia gailesčio

E.Jakilaitis sako, kad analogų pasaulyje neturinčio projekto idėja gimė galvojant apie tai, kaip originaliai pristatyti Lietuvos kariuomenę. "Tris sezonus iš eilės rengėme projektą, kuriame žinomi žmonės, vyrai ir moterys, ėjo į kariuomenę. Projektas "Tikri vyrai" prasidėjo tuo metu, kai buvo atnaujintas privalomas šaukimas į karo tarnybą, tarsi paskatinant žmones labiau domėtis kariuomene", – primena jis.

"Projektas "Ypatingas būrys" jau turi kitus tikslus, jis labiau atspindi šio laikmečio iššūkius valstybės saugumo prasme. Pirmiausia, priešiška valstybei veikla nebūtinai vyksta ar turėtų vykti matomame karo lauke, kur kariauja kariai. Vyksta ir kibernetiniai išpuoliai, ir čia nuo žmogaus kūno ir fizinių sugebėjimų mažai kas priklauso. Kiekvienas gali prisidėti prie valstybės gynimo nepaisant jo kūno būklės, nepriklausomai nuo to, ar jis turi visas galūnes, ar jas visas valdo", – neabejoja E.Jakilaitis.

Buvo numatyta, kad ir sveiki kariai talkins neįgaliesiems, bet šie sakė: "Ačiū, nereikia, mes patys." Ir jie patys viską padarė.

Žmonės, turintys aiškią fizinę negalią, eina į Lietuvos kariuomenę pabūti kario kailyje. "Jie netampa profesionaliais kariais, toliau lieka paralimpiečiais, fizinę negalią turinčiais sportininkais, bet jie tampa simboliu, kad kiekvienas gali rasti vietą tėvynės gynimo sistemoje. Nereikia būti fantastiškai fiziškai sudėtam, kad būtum naudingas savo valstybei. Kiekvienas gali prisidėti savaip. Paralimpiečiai parodo, kad kiekvienas yra svarbus", – sako E.Jakilaitis.

Paralimpinis komitetas visuomenei siunčia ir kitų žinučių, pavyzdžiui, kad nereikia neįgaliųjų laikyti kitokiais. "Mažiausiai jiems reikia užuojautos ir gailesčio, o labiausiai – supratimo, kad jie yra tokie pat visuomenės nariai, kaip ir sveikieji. Norint, kad jie geriau jaustųsi, pirmiausiai reikia sukurti geresnes sąlygas judėti, patekti į tam tikras vietas. Dalyvavimu šiame projektu jie nori pasakyti, kad jei Lietuvoje jie mažai matomi, dar nereiškia, kad jų mažai ir yra. Jie tiesiog daug kur negali patekti, nes daug vietų jiems yra nepritaikytos", – situaciją aiškina laidos prodiuseris.

Pravirkdė filmavimo grupę

Projektas kariuomenėje filmuojamas šešiolika dienų nuo ryto iki vakaro. "Jeigu įsivaizduoti paprastai, viena diena – viena laida. Kiekvienoje laidoje mes pasakojame apie tos dienos darbo rutiną, dalyviai pasakoja savo įspūdžius ir išgyvenimus, kodėl jie tai daro. Kiekvienoje laidoje pristatysime kiekvieną paralimpietį atskirai, kursime jo televizinį portretą, kalbėsime apie jo gyvenimo istoriją. Tos istorijos galėtų būti padrąsinimas ypač sveikiems, kuriems kartais atrodo, kad jiems susidūrus su kažkokiais mažmožiais pasaulis griūva. Mes rodome žmones, kuriems, didelė tikimybė, blogiausia jau yra nutikę", – pasakoja E.Jakilaitis.

"Dauguma jų nevaldo ir neturi kai kurių kūno dalių nuo gimimo, jie yra patyrę įvairių traumų, sunkių išgyvenimų, po kurių atsitiesia ir eina per gyvenimą. Ir dar sugeba garsinti savo tėvynę pasaulio sporto arenose", – priduria jis.

Projekte visi po truputėlį tampa tikra komanda, vienu būriu. "Ulonų takas yra kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kliūčių ruožas, kurį įveikęs sveikas karys gauna galimybę segėti bataliono ženklą. Tai tarsi karinis garbės kelias. Tą taką, neturėdami ar nevaldydami rankų ar kojų, įveikė visi "Ypatingo būrio" nariai, jie įveikė taką kaip komanda. Beveik visi mūsų filmavimo grupės nariai verkė. Buvo numatyta, kad ir sveiki kariai talkins neįgaliesiems, bet šie sakė: "Ačiū, nereikia, mes patys." Ir jie patys viską padarė", – apie stiprų projekto emocinį užtaisą pasakoja E.Jakilaitis.

Laikytis įsikibus rankų

Su "Ypatingo būrio" nariais bendraujantis žurnalistas sako, kad sudėtingiausia šiems žmonėms tikriausiai buvo ryžtis žengti žingsnį ir sutikti dalyvauti projekte. Nors kai kuriems iš jų tai buvo gyvenimo svajonė.

"Projekte yra žmonių, kurie visą gyvenimą svajojo tarnauti kariuomenėje, bet vien dėl tam tikrų procedūrų jie negali būti profesiniais kariais, nes, pavyzdžiui, neturi vienos rankos. Šis projektas suteikė galimybę patirti gyvenimo svajonę. Jie nori visuomenei pasiųsti žinią, kad net ir žmogus vežimėlyje gali sėkmingai rankoje laikyti ginklą. Juo labiau, esu tikras, šaunamasis ginklas ne visada yra pats svarbiausias ginklas", – tiki jis.

E.Jakilaitis neabejoja, kad projekto dalyviams kol kas didžiausią įspūdį paliko nuo aukščiausio Lietuvoje tilto, esančio Alytuje, organizuotas ypač greitas nusileidimas per Nemuną. "Jie leidosi virvėmis. Ir, žinoma, Ulonų takas jiems paliko tikrai didelį įspūdį, nes tai tikrai buvo jiems labai labai sunki užduotis", – dar kartą pabrėžia jis.

"Laida "Ypatingas būrys" turi daug aliuzijų ir į Baltijos kelią, kai visi stovėjo susikibę rankomis kaip viena komanda. Šis projektas irgi apie tai, kad reikia laikytis įsikibus vienas kito rankų", – labiau vieniems į kitus atsigręžti ragina E.Jakilaitis.

"Ypatingas būrys" – rugpjūčio 28 d. 21.30 val. per LRT.