Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje Frédérico Chopino kūrinius džiazo stiliumi atliksianti vokalistė Evelina Sašenko tikina: nereikia bijoti naujų muzikinių amplua ir su tuo susijusios rizikos.
Konkretesnių kūrybinių planų neišduoda – dar kas nors įgyvendins anksčiau už ją. Apie asmeninį gyvenimą nelabai noriai kalbanti mergina prisipažįsta, kad širdies draugo šiuo metu neturi. Galbūt dėl to, kad meilės reikalams tiesiog nelieka laiko: Evelina prisipažįsta labai daug dirbanti. Artėjančio 23-iojo gimtadienio proga ji sau linki ne meilės, o sėkmės. Ir daug juokiasi.
– Kai skambinau pusę vienuolikos ryto, buvote vos pabudusi. Mėgstate ilgiau pamiegoti?
– Esu naktinis žmogus. Ilgai negaliu užmigti, o paskui – ir pabusti. Naktimis dažnai groju pianinu, skaitau.
– Gyvenate su sesėmis, tėvais. Namiškiai nebando anksčiau nuvaryti į lovą, kad netrukdytume jų poilsio?
– Namiškiai jau priprato. Gyvenam nemažam name – gal nelabai ir girdi. Mes visą gyvenimą garsiai grojam ir niekam tai netrukdo. Namiškiai – sesės Aneta ir Monika, tėvai – labai tolerantiški, be to, mes visi dainuojame.
– Kada supratote, kad norite būti dainininkė?
– Dainos, muzika visada buvo mano aplinkoje. Dainuoju nuo trejų, ir su šeima nemažai koncertuodavome. "Dainų dainelėje" teko ne kartą dalyvauti ir tarp laureatų pabūti. Negalvojau, ar tai yra koks nors ypatingas noras dainuoti – visa šeima lipdavome į sceną. Joje gerai jausdavausi, patiko dainuoti. Paprastai taip giliai nekapstai – nori būti dalininkė ar ne? Vėliau, kai atėjo laikas apsispręsti, ką daryti, suvokiau, kad net neįsivaizduoju savęs, darančios ką nors kita.
– Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojate džiazo vokalą. Mama matematikė nebandė įtikinti pasirinkti praktiškesnę profesiją?
– Kai reikėjo rinktis, kur stoti, mama surašė visą sąrašą specialybių ir aukštųjų mokyklų, kuriose jas galėčiau įgyti. Išvažiavau su sąrašu į Vilnių ir pirmiausia įrašiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ten ir įstojau. Mama nebandė atkalbėti – ji tiesiog nutylėjo. Sakė: čia tavo kelias, pati turi pasirinkti. Nesigailiu, kad taip pasirinkau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad tai mano kelias. Tenka bendrauti su visokių specialybių žmonėmis. Kartais, kai jie papasakoja apie savo darbą, pagalvoju: įdomu, gal ir aš galėčiau tai daryti. Bet – ne dabar. O mokykloje man įvairūs mokslai sekėsi, ir matematika. Buvau stropi.
– Kodėl – džiazo vokalas?
– Buvau labai nusistačiusi prieš klasiką, o daugiau nebuvo iš ko rinktis – arba džiazas, arba klasika. Visą laiką svajojau būti dainuojanti aktorė. Tačiau miuziklų dainininkų, kuriems būtinas artistiškumas, pas mus niekas nerengia. Pasirinkau džiazą, nors tuo metu nebuvau didelė džiazo mylėtoja, nelabai ir įsivaizdavau, kokia tai muzika. Paskui man vis labiau ėmė patikti ir džiazas, ir klasika. Galvoju ir apie tai, kad ir klasikoje galėčiau save išbandyti.
– Kokie muzikos įrašai dažniausiai skamba jūsų namuose?
– Dažniausiai skamba operos. Mėgstu Marią Callas, Anną Netrebko. Klausausi ir džiazo, popdžiazo. Labai patinka džiazo atlikėjai Bobby McFerrinas, Diana Reeves, Diana Krall. Popmuzika? Ne. Neturiu per daug laiko ir, jei klausausi muzikos, tai ko nors gražaus ir kokybiško. Pasidariau labai kritiška, negaliu klausytis blogos muzikos. Ji mane tiesiog nervina. Tada pradedu galvoti, kodėl ji patinka tiek daug žmonių.
– O kai kurios "Eurovizijos" atrankos, kurioje šiemet dalyvavote, dalyvių dainos nenervino?
– Ten nebuvo laiko gilintis į kitų dainas. Viena ausimi jas girdėjau, bet nenagrinėjau. Paprastai dainininkai, klausydami muzikos, nagrinėja: kas, kaip ir kodėl joje yra, kodėl ne kitaip. Ten tai daryti nebuvo laiko. Galvojau apie save. Pirmą kartą tokiame konkurse dalyvavau ir jaučiau didelę įtampą, norėjosi, kad viskas būtų labai gerai.
Bendrai Lietuvoje daug pigios muzikos skamba. Tačiau pastaruoju metu, gal čia "Triumfo arka" paveikė, žmonės ėmė labiau domėtis klasika, brangesne muzika. Televizijos, žiniasklaidos įtaka – didžiulė. Apie ką daugiausia rašoma žiniasklaidoje, tuo žmonės labiausiai ir domisi. Bet tikiuosi, kad ateityje vis daugiau žmonių atsirinks, kas yra tikrai gera muzika.
– Lietuvos žmonės jus irgi atrado tik tada, kai pasirodėte televizijoje...
– Taip, nors ir iki tol nemažai dainavau. Ir ne klubuose, restoranuose, o koncertų salėse, kur apsilankydavo daug žmonių. Bet visuomenė manimi susidomėjo tik po televizijos projektų, po lietuviško "Eurovizijos" konkurso.
– Teko girdėti atsiliepimų: jauna lakštutė Evelina Sašenko neįtikina atlikdama Édith Piaf, sudėtingo likimo moters, turėjusios daug skausmingos patirties, dainas. Kaip į tai reaguojate?
– Jei tai komentaras iš interneto, jų neskaitau. Sakiau ir sakysiu: dainuodama tas dainas, aš nenoriu perteikti É.Piaf likimo. Aš jos dainas perdainuoju jas interpretuodama savaip. Tai mane ir skiria nuo É.Piaf. Man – 22-eji, aš dar jauna, negaliu dainuoti taip, kaip dainavo subrendusi moteris, turėdama tokią gyvenimišką patirtį, nelaimingų meilių istorijas. Man to dar neteko patirti.
– Ar nesulaukiate netiesioginių priekaištų, kad atlikdama É.Piaf dainas, kabareto stiliaus muziką vaikotės populiarumo? Esą, kodėl ne klasika?
– Kaip studijuojanti džiazo vokalą, turėčiau dainuoti džiazą. Padainuoju ir klasikos. Renkuosi tai, kas man patinka ir tinka. Galima sakyti, kad vaikiausi populiarumo, kai nuėjau į "Eurovizijos" konkursą. Bet atlikdama É.Piaf dainas… Platesnė visuomenė manimi susidomėjo tik po to, kai pasirodžiau televizijoje. Nors ketverius metus iki tol dainavau garsiosios prancūzės dainas.
– Dalyvavai ir televizijos klasikos projekte "Triumfo arka". Džiazo vokalo studentei nebuvo sudėtinga atlikti operos arijas?
– Operų arijas dainuoti buvo sudėtinga, bet gavau labai gerų profesoriaus Vladimiro Prudnikovo pamokų ir patirties – iki tol nebuvau dainavusi klasikos. Tai buvo ir vokalo, ir psichologijos pamokos.
– Ką atsakote žmonėms, kurie tvirtina, kad jiems labiausiai patinka Eugenijus Ostapenka, "Yva", Radži ir panašiai?
– Kad niekas man apie tokias muzikines simpatijas nėra prisipažinęs – gal nedrįsta (juokiasi). Nenorėčiau diskutuoti šia tema. Man tiktai kyla klausimas: ar tiems žurnalistams, kuriems tenka imti interviu iš tokių įžymybių, iš tiesų įdomu?
– Kokius kūrinius svajojate atlikti?
– Svajoju sudalyvauti kokiame nors miuzikle. Ir geriau būtų užsienyje (juokiasi). Parengiau kabareto stiliaus programą, galima sakyti, jau tris miuziklus įveikiau. Dar "Kates" reikėtų išmokti, ir būsiu pasirengusi, galėsiu važiuoti į užsienį ir visus apstulbinti (juokiasi).
Ką reikės veikti baigus mokslus – sunkus klausimas. Apie tai galvoju kiekvieną dieną ir neturiu atsakymo. Yra keletas variantų: arba tolesnės studijos – tai būtų lengviausias kelias, arba kurti savo terpę, kurioje būtų galima dirbti.
– O gyvenimo credo?
– Tai vienos É.Piaf dainos žodžiai: "Ne, nesigailiu nieko."
– Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Jo nelabai turiu. Jei atsiranda, jį leidžiu namie arba keliaudama. Namie mėgstu sodinti gėles, raustis sode. Einu į koncertus, teatrą, mėgstu pakeliauti, aplankyti užsienio šalis, tik tai darau nedažnai. Nors ir Lietuvoje yra labai gražių vietų. Neseniai aplankiau Medvėgalio kalną – Dievuliau, kaip gražu! Net nesitikėjau, kad Lietuvoje yra tokių kampelių.
– Ko palinkėtumėte sau gimtadienio proga?
– Evelina, sustok ir mažiau dirbk. Šiaip visko turiu. Gal dar sėkmės tolesniame gyvenime sau palinkėčiau…
Iš E.Sašenko biografijos
Gimė 1987 liepos 26 d.
Gyvena Trakų rajone, Rūdiškėse.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje studijuoja džiazo vokalą.
Šešis kartus konkurso "Dainų dainelė" laureatė.
2006 m. su Paulium Zdanavičium (fortepijonas) parengė muzikinę programą "Meilės istorijos pagal Édith Piaf", su ja koncertavo visoje Lietuvoje.
2009 m. su Dmitrijumi Golovanovu (fortepijonas), Donatu Bagursku (kontrabosas), Gediminu Augustaičiu (mušamieji) parengė programą "Chopin Jazz Inn."
2009 m. dalyvavo televizijos projekte "Triumfo arka".
2010 m. Lietuvos atrankos į "Eurovizijos" konkursą finale užėmė trečią vietą.
2010 m. su P.Zdanavičiaus kvartetu parengė programą "Visas tas kabaretas".
Daugybės vaikų ir jaunimo konkursų laureatė, koncertavo įvairiose Europos šalyse. Atlieka įvairių stilių muziką, dainuoja anglų, lietuvių, lenkų, prancūzų, lotynų kalbomis.
Kur? Šv. Kotrynos bažnyčioje
Kada? Liepos 27 d., 19 val.
Kaina? 20–50 litų.
Naujausi komentarai