E.Sipavičius Dievui klausimų neturi Pereiti į pagrindinį turinį

E.Sipavičius Dievui klausimų neturi

2010-11-28 06:00
Optimizmas: E.Sipavičius įsitikinęs, kad, įsileidus į savo gyvenimą niūrias nuotaikas, sunkumai tik dar labiau prislegia.
Optimizmas: E.Sipavičius įsitikinęs, kad, įsileidus į savo gyvenimą niūrias nuotaikas, sunkumai tik dar labiau prislegia. / Nerijus Jankauskas

Meilužės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje? Dainininkas Egidijus Sipavičius priima negailestingas šou pasaulio taisykles ir jei reikėtų, nesivaržydamas sugalvotų ką nors šokiruojamo. Tačiau jį stabdo į apkalbas jautriai reaguojanti paauglė dukra.

– Egidijau, ar tiesa, kad jums neseniai atliko dar vieną plastinę operaciją?

– Tai buvo prieš dvejus metus. Man atliko vokų pakėlimo operaciją. Jie trukdė ir fiziškai, ir psichologiškai. Veidas gali būti mūsų sielos veidrodis, bet ir mūsų veidą gali atspindėti siela.

Aš jaučiuosi puikiai, esu geros fizinės formos, o akys atrodė kaip pavargusio šuns. Kodėl su tuo turėjau taikytis? Tai – ne baimė, bet nenoras taikytis su tuo, kas man nepatinka. Kodėl kiti turėtų kalbėti, kad atrodau pavargęs, nusivylęs, piktas, jei taip nėra? Veidas scenos žmogui – ir vizitinė kortelė.

– O botulinas?

– Pas plastikos chirurgus lankiausi, bet daugiau to nedetalizuosiu. O botulinas – ne! Mačiau moterų, kurios leidžiasi tokias injekcijas. Lygus, gražus veidas, bet nėra emocijų! Nesimato nuostabos, juoko raukšlių.

– Jus galima pavadinti metroseksualu? Daugelis pripažins, kad kaip 52-ejų vyras atrodote perdėm jaunatviškas.

– Esu imlus naujovėms ir moderniems dalykams. Tiek, kiek leidžia mano suvokiamas saikas. Tačiau aš nesilankau pas kosmetologes, nesidarau veido kaukių. O plastikos chirurgų nesureikšminkime.

Esu energingas – tai tėvo genai. Ir nepataisomas, netgi reakcingas optimistas. Dėl šio tikėjimo galiu net perkąsti gerklę. Pastebėjau, kad niūrūs, nuolat dejuojantys žmonės dar labiau apsunkina savo gyvenimą. Sakoma, tris kartus įvardytas noras tampa kūnu.

– Jūs optimistas iš prigimties ar to mokotės?

– Esu optimistas. Visuomet sakau "puiku", nors būna ir sunku. Muzikantų, menininkų gyvenimo sinusoidė visuomet vingiuota.

Pažįstamas muzikantas Rytis, paklaustas, kaip gyvena, visuomet atsakydavo: "Gerai, viskas puiku, nuostabu." Nors žinojau, kad tuo metu jis buvo duobėje. Kai paklausiau, kodėl jis sako "nuostabu", kai taip visai nėra, jis paaiškino: "Kuriu aplink save teigiamą energiją." Jis sunkumus išgyveno daug lengviau ir greičiau nei nuolat dejuojantys žmonės.

– Egidijau, o jūsų neliūdina, kad tarp mūsų sukasi vis daugiau silikoninių gražuolių?

– Reikia jausti saiką. Kai garbaus amžiaus moteris įsideda krūtų implantus ir ši vienintelė vieta išsiskiria solidaus amžiaus kūne, nėra gražu. Bet koks amžius yra gražus, jei moki juo džiaugtis.

– Bet jus vilioja gražios, jaunos moterys?

– O ko nevilioja grožis? Ir vaikus, ir moteris, ir senelius, ir gėjus, ir transvestitus, ir vienuolius. Viskas pasaulyje vyksta dėl grožio ir meilės.

– Ar verta prieš tai atsilaikyti?

– Ne. Grožis yra absoliutas. Gėrėtis, grožėtis yra nuostabu. Aš visą laiką įsimylėjęs ir myliu gyvenimą tokį, kokį jį matau.

– Esate viešai prisipažinęs, kad su žmona Vaida toleravote vienas kito neištikimybę.

– Ne, to nesu sakęs. Buvo tik vienas toks mūsų gyvenimo epizodas. Tai buvo seniai, jį apkalbėjome, padėjome tašką ir apie tai daugiau nekalbėkime.

– Ar vyras turi elgtis kaip džentelmenas ir apie tai viešai nekalbėti?

– Tai – kiekvieno asmeninis reikalas.

– Tačiau tikite, kad neįmanoma visą gyvenimą būti fiziškai ištikimam vienam partneriui?

– Turbūt neįmanoma. Skaičiau, kad apie 60 proc. partnerių yra prisipažinę apie neištikimybę. Jų reikalas, kaip jie sprendžia šią problemą. Vieni pasako, kiti slepia.

– Jums buvo sunkiau peržengti 40 ar 50 metų ribą?

– Nebuvo sunku peržengti nė vienos. Niekada nekompleksavau dėl amžiaus. Tai – tik įrašas asmens dokumente. Svarbu, kaip jautiesi, kaip atrodai.

– Jums – 52-ejii. Ar nekelia apmaudo į sceną lipantys jokių tabu nepaisantys jaunuoliai?

– Aš manau, kad jiems daug sunkiau. Mada, norai, pasiūla dabar labai greitai keičiasi. Jie po dvejų metų jau bus "seni", daugelis "užaugs" ir "mirs" greičiau už mane. Bet yra klausytojų, kurie augo ir augs kartu su manimi. Geros muzikos ir melodijos reikėjo ir reikės.

– Sakoma, darbą reikia keisti kas septynerius metus. Ar nepervargote?

– O, aš keičiuosi. Pilnas energijos, nebijau rizikuoti, eksperimentuoti, todėl dirbu televizijos projektuose, su akustine, roko grupe ar kapela, prodiusuoju.

– Kaip senų hitų "Antilopė", "Miškų dukra" atlikėjas jaučiasi kūno kulto ir bet kokia kaina parduodamų skandalų pasaulyje?

– Aš jame gyvenu, todėl priimu pramogų pasaulio taisykles. Jei galioja taisyklė važiuoti dešiniąja kelio juosta, nevažiuosiu kairiąja. Pas mus įsigalėjo pasaulinės viešųjų ryšių taisyklės. Galiu sakyti, nesąmonė, bet faktas yra faktas.

– Ir jūs galite pasakyti, kad Kaune, Klaipėdoje ar Vilniuje turite meilužę?

– (Pauzė) Jei man reikėtų trumpalaikio sprogimo – taip. Bet prieš ką nors sakydamas privalau pagalvoti apie savo trylikametę dukrą Liepą. Ji jautriai reaguoja į viską, kas kalbama apie mane. Jei į tai nereaguočiau, priimčiau daugiau šiuolaikinio šou pasaulio taisyklių.

– Bet ar tai – gerai? Kaip ir taisyklė – "Jokių taisyklių" arba "Viskas parduodama"?

– Nemanau, kad tai – absoliutas. Yra tokių, kuriems to reikia. Bet daugelis išgarsėja labai trumpam. Kur Minedas? Arba "Dviratuko" dainininkas, kuris metus buvo žvaigždė? Nežinau, ar tai Arūno Valinsko žodžiai, bet jie teisingi: "Labai lengva staiga išpopuliarėti arba žengti į sceną. Bet labai sunku joje išsilaikyti."

– Energingas, atviras naujovėms ir šiuolaikines taisykles priimantis Egidijus Sipavičius turbūt nespėja susimąstyti apie žmogaus egzistenciją, gyvenimo prasmę?

– Yra toks anekdotas. Po mirties ateina žmogus pas Dievą ir klausia: "Aš daug skaičiau, mąsčiau, bet taip ir neatsakiau sau, kokia mano gyvenimo prasmė?" Dievas jam sako: "Pameni, kai tokiais ir tokiais metais važiavai traukiniu iš Vilniaus į Maskvą?" "Taip." "Pameni, kai su draugais atėjai pietauti į vagoną-restoraną?" "Taip." "Pameni, kai vyras, sėdėjęs prie kito stalo, paprašė druskos?" "Taip", – vėl atsako vyras Dievui. O šis vyrui: "Tai štai..."

Kuris iš mūsų žino, kur gyvenimo prasmė? Aš žinau, kad po savęs paliksiu keturis vaikus.

– O jei jums pasitaikytų tokia neįtikima situacija užduoti vieną klausimą Dievui, ko jo paklaustumėte?

– Aš pats randu atsakymus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra