Keliautojų iš Lietuvos šią vasarą laukia ne tik Latvija (žr. praėjusios savaitės "Pramogų alėją"), bet ir tolesnė mūsų kaimynė Estija. "Kiekviename posūkyje – atradimas", – skelbia lietuvių kalba išleista brošiūra, pristatanti Estiją.
Nauja ekspozicija požemiuose
Vos prieš porą mėnesių turistams tapo prieinami Talino požemiai. Naujasis Kiek-in-de-Kiok bastiono muziejus – beveik tiesiai po senąja Talino pilimi. Muziejus – tai maždaug 300 m tunelių. Tiesa, tai tik trumputė po Talino senamiesčiu išsiraizgiusio 10 km požemių labirinto dalis. Muziejaus ekspozicija kviečia keliauti į praeitį ir sekti, kaip, bėgant amžiams, keitėsi požemiai ir laikiną bei ilgesnį prieglobstį čia rasdavę jų gyventojai.
Jei turite mokyklinio amžiaus atžalų, Taline nepraleiskite progos aplankyti seniai veikiantį, bet neseniai atnaujintą Estijos sveikatos muziejų. Jis labai populiarus tarp moksleivių. Čia dažnai vyksta gamtos pažinimo, biologijos, sveikos gyvensenos pamokos. Vienas eksponatų – beveik fontanu iš širdies muliažo į kelių metrų aukštį šaunanti "kraujo" srovė, vaizdžiai rodanti, su kokia jėga mūsų širdis varinėja kraują. Visai šalia – vyro skeletas su raumenimis ir vidaus organais. "Tai – Vasia. Jis gyveno asocialų gyvenimo būdą – pažiūrėkite, kokie pažeisti jo plaučiai, kepenys, širdis. Greta eksponuojame sveikus 22-ejų jaunuolio, žuvusio per autoavariją, vidaus organus", – įtaigiai aiškino muziejaus vadybininkas Margus Jurkatamas.
O narkotikų stendas čia toks populiarus, kad net bandyta jį apiplėšti – naivūs vagišiai tikėjosi stende rasiantys ne šiaip miltelių, tablečių ar žolelių, o tikrų kvaišalų.
Baugios pelkių mumijos
Kelionę po Estiją galite pratęsti Somos nacionaliniame parke, įtrauktame į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Nemokamai lankomas parkas dar vadinamas neaprėpiama Estijos pelkių šalimi. Pelkės užima penktadalį šios šalies teritorijos. Estai juokauja, kad jų žemėje pelkių ieškoti nereikia – jos pačios susiranda žmones, kartais ir įtraukia. Gerąja prasme – mokslininkus, pašventusius savo gyvenimą šiems gamtos dariniams tyrinėti, blogąja prasme – kažkam tapdamos kapu. Estijoje iš lūpų į lūpas keliauja pasakojimai apie iš pelkių, kur iškasama daug durpių, kylančias melsvas ugneles. Sakoma, kad tai – velnių pragare kūrenamos ugnies atspindžiai. Ugnelėmis velniai esą vilioja nuodėmingas sielas. Mokslininkai turi racionalesnį paaiškinimą – taip rusena pelkingose vietovėse išsiskiriančios dujos. Kraupios istorijos sklando ir apie pelkių mumijas – iš pelkių traukiamus skenduolius. Bene garsiausia – rasta 1936 m. Vietos gyventojai tuokart iškvietė policiją, nes moteris atrodė tarsi mirusi prieš keletą dienų. Vėliau mokslininkai nustatė, kad bakterijoms nepralaidžiame, žmogaus kūną kristalizuojančiame durpių sluoksnyje moters lavonas buvo išgulėjęs per 250 metų. Puikiai išsilaikę jos etnografiniai drabužiai ir dabar eksponuojami viename šalies muziejų.
Į ilgus pasivaikščiojimus po Somos pelkes galite leistis ir vieni – čia iškloti mediniai takai, sužymėti maršrutai. Galite samdyti gidą – specialios ekskursijos rengiamos, pavyzdžiui, keliauti bebrų takais.
Žiurkių karalius ir malūnas
Tartu universiteto gamtos muziejuje rasite ne tik priešistorinių paukščių skeletų ar prieš beveik 100 metų įsigytų iškamšų. Siaubo mėgėjams galbūt patiks tyrinėti formaline užkonservuotą gamtos reiškinį, vadinamą žiurkių karaliumi. Tai reiškinys, kai žiurkės, miegodamos viena į kitą atsukusios užpakalinę kūno dalį, stipriai susimazgo uodegomis. Pajutusios pavojų, žiurkės puola bėgti į skirtingas puses, taip užverždamos neišpainiojamus uodegų mazgus, ir pasmerkdamos save mirčiai. Muziejaus duomenimis, didžiausias žiurkių karalius – susiraizgiusios 59 graužikės – buvo rastas Prancūzijoje, eksponuojamąjį Tartu sudaro trylika.
Beveik 100 km nuo Tartu vakarų kryptimi – Olustverės miestelis. Čia verta aplankyti vieną geriausiai išsaugotų dvaro ansamblių Estijoje. Ansamblio dalis – Olustverės keramikos ir stiklo dirbtuvės įsikūrusios buvusioje dvaro degtinės varykloje. Jas XIX a. pastatė vokiečių kilmės dvarininkas Paulas Fersenas, apylinkėse išgarsėjęs ne tik naująja varykla, bet ir gausybe nesantuokinių vaikų. Olustverės keramikos ir stiklo dirbtuvės atviros turistams – čia galite ne tik stebėti, kaip dirba stiklo menininkai ir keramikai, bet ir patys pabandyti pūsti stiklą ar nusilipdyti kokį molinuką.
50 km nuo Olustverės, beveik geografiniame Estijos centre – Tiūryje – įsikūręs Estijos radijo ir televizijos muziejus. Šiame miestelyje pradėjo veikti pirmoji Estijos radijo stotis. Tai nėra muziejus su po stiklu sudėliotais eksponatais. Lankytojams siūloma pažaisti – išbandyti radijo laidos vedėjo ar sporto varžybų komentatoriaus kėdę, tapti inscenizuoto radijo spektaklio aktoriais. Visa tai vyksta pirmųjų televizorių, radijo imtuvų, filmavimo kamerų ir keleto Estijos garsenybių vaškinių figūrų apsuptyje.
Kesmu – kapitonų kaimas
50 km į šiaurę nuo Tiūrio, Seidlos kaime, mediniais sparnais mojuoja vienintelis Estijoje veikiantis olandiškas vėjo malūnas. XVIII a. suręstas malūnas ir dabar mala miltus. Turistai čia trumpam gali tapti modernaus malūnininko padėjėjais, jei pasiseks – ir stebėti, kaip, gaudant tinkamos krypties vėją, į kitą pusę persukama malūno "kepurė". O jei malūnininko žmona bus namie, greičiausiai dar ir pavaišins jus pačios kepta duona.
80 km į šiaurę nuo Seidlos, prie Baltijos jūros, glaudžiasi Kesmu kaimas. Sūraus Suomijos įlankos vandens skalaujama kaimo pakrantė išaugino gausybę kapitonų. XX a. pradžioje čia veikė Estijos jūreivystės mokykla – tuomet Kesmu prigijo Kapitonų kaimo vardas. "Mūsų kaime gyvena 100 žmonių, 62 iš jų – kapitonai", – žvelgdamas į savo išskaptuotą senovinę valtį išdidžiai sako Aarne Vaikve, Kesmu kapitonų kapitonas. Paklaustas, kodėl kaime – vien senukai, lyg nenoromis priduria: "Daugelis Kesmu gyventojų – pensininkai." Aukštas lieknas vyras ilgais žilais plaukais, vadovaujantis Kesmu jūrų muziejui, gali papasakoti daug legendų apie estus, jų pasiekimus ir drąsą senovės mūšiuose, o jei susidraugausite – ir parodys labai vertingą, pasak jo, tūkstančio metų senumo kardą. Ir kviečia atvažiuoti per rugpjūtį vykstantį muzikos festivalį "Viru folk". Sako, į jį per Baltijos jūros įlanką atplaukia ir suomių vikingai.
10 Estijos objektų, siūlomų aplankyti "Didžiajame žygyje po Baltijos šalis"
1. Somos nacionalinio parko pelkės (Viljandima).
2. Tartu universiteto gamtos muziejus (Tartu).
3. Olustverės keramikos ir stiklo dirbtuvės (Olustverė).
4. Estijos radijo ir televizijos muziejus (Tiūris).
5. Seidlos vėjo malūnas (Seidla).
6. Kesmu kapitonų kaimas (Kesmu).
7. Estijos sveikatos priežiūros muziejus (Talinas).
8. Talino botanikos sodas (Talinas).
9. Jaaniraotų fermos paukščių parkas (Madala).
10. Epp Marijos Galerija (Hapsalu).
Prisiregistravę interneto puslapyje www.greatbaltic.eu, atsispausdinę čia įdėtą lankstinuką ir išsikirpę jame esančius kuponus, šiuos objektus galėsite apžiūrėti už pusę kainos. Jei prie kiekvieno pažymėto objekto nusifotografuosite ir įkelsite savo nuotraukas į internetą, dalyvausite žaidime, kuriame galima laimėti vertingų prizų.
Naujausi komentarai