"Visada reikia jausti dienos žinių, informacijos pulsą. Iš esmės, iš mūsų yra reikalaujama žinoti viską. Na, tiksliau, apie viską po truputį", – atvirauja viena iš laidos "Labas vakaras, Lietuva" vedėjų Gabrielė Tetenskaitė. Charizmatiškos merginos gyvenime televizija prieš kelerius metus atsirado netikėtai, tačiau mylimas darbas radijuje buvo sena svajonė.

Galva ima kaisti

Dar neseniai G.Tetenskaitė buvo viena iš laidos "Rytas su LNK" vedėjų. Pradėjus dirbti su jau kiek įdienojusiomis, vakarinėmis naujienomis jos gyvenime atsirado pokyčių. "Visų pirma, kitaip atrodo mano rytas. Anksčiau jau 6.20 val. sėdėdavau žinių studijoje ir gurkšnodama antrą puodelį kavos ruošdavausi laidai, o dabar į darbą atvykstu popiet, iš karto po laidos radijuje", – dalijasi laidų vedėja.

"Laidoje "Labas vakaras, Lietuva" dirbu metus, tad drąsiai galiu pasakyti, kad laidos "Rytas su LNK", bei "Labas vakaras, Lietuva" – iš tiesų panašios. Tai naujienų, aktualijų, pokalbių laidos, tad visada reikia jausti dienos žinių, informacijos pulsą. Iš esmės, iš mūsų yra reikalaujama žinoti viską. Na, tiksliau, apie viską po truputį. Kadangi esminis mūsų darbas – dienos realijomis dalytis su televizijos žiūrovu, jam ar jai paaiškinti, papasakoti, parodyti ar supažindinti su tuo, kas įvyko, įvyks ar tiesiog vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, mes patys privalome būti su informacija susipažinę", – pasakoja ji.

Laidos vedėjai turi būti ne tik susipažinę su informacija, bet ir pasigilinę į ją, pažvelgę kitu kampu ir sužinoję dar daugiau faktų. "Neslėpsiu, kartais nuo nuolatinio informacijos srauto galva ima kaisti, tačiau kai, pavyzdžiui, studijoje esantis svečias ima kumščiu daužyti krūtinę, prisiekdamas, kad tautai nemeluoja, arba bet koks kitas pašnekovas atskleidžia dar niekur negirdėtus faktus – suprantu, kad galva per dieną kaito ne veltui", – atvirauja G.Tetenskaitė.

Šiandien laidos "Labas vakaras, Lietuva" reitingai – geri, tačiau, pasak Gabrielės, kur kas svarbiau – laidos turinys ir kokybė. "Ar žiūrovas sužinojo viską, kas šiandien yra aktualu? Ar informaciją perteikiau kaip įmanoma aiškiau? Ar studijoje sėdėjęs pašnekovas atsakė į visus Lietuvos gyventojus dominančius klausimus šia tema? Ar žmogus, praleidęs šiokiadienio vakarą su LNK televizija, jaučiasi sužinojęs kažką naujo? Tai tik dalis klausimų, kurie kirba mano galvoje po kiekvienos tiesioginio eterio laidos. Kiekvienoje jų temos yra pačios įvairiausios, tos, apie kurias kalba visas pasaulis. Vienos – įkvepiančios, kitos – keliančios siaubą, tačiau visos jos – apie mus, žmones", – tvirtina ji.

Sunku atsakyti

Radijo stotyje M-1 G.Tetenskaitė dirba jau trejus metai. Šiuo metu ją galima girdėti šiokiadieniais nuo 10 iki 13 val. "Per savo darbo radijuje istoriją – nors ji gana trumpa, palyginti su mano kolegomis, kurie ten dirba virš 10 metų, – esu dirbusi praktiškai visomis paros valandomis. Ir nepatikėsite, skirtumas tikrai jaučiamas. Gal pirmoje dienos pusėje klausytojai dar ne tokie pavargę? Nes visuomet atranda laiko parašyti laišką elektroniniu paštu, sureaguodami į tai, ką mes kalbame", – šypsosi ji.

"Radijo eterio metu, kiekvieną dieną su klausytojais kalbame ir telefonu, ir laiškais, tad suprantame, kaip klausytojas jaučiasi ir kuo gyvena. Televizijoje tokio stipraus atgalinio ryšio nėra. Tiesą pasakius, sužinoti, ar patinku televizijos žiūrovui, galiu tik pažvelgusi į reitingus, o ne iškart gavusi laišką į pašto dėžutę, kaip yra radijo stotyje", – skirtumus tarp darbo radijuje ir televizijoje vardija TV industrijoje dvejus metus dirbanti G.Tetenskaitė.

Jai sunku atsakyti, kas labiau prie širdies – radijas ar televizija. "Čia tas pats, kaip atsakyti į klausimą "ką labiau myli? Mamą ar tėtį? Sesę ar brolį?" Nenoriu kalbėti šabloniškomis frazėmis, bet atskleisiu tiesą: radijas – mano svajonių darbas. Apie tai svajojau dar nuo aštuntos klasės, tad nėra sunku suprasti, kaip širdis iš džiaugsmo sproginėja kiekvienąkart įsijungus mikrofonui ar prisėdus prie pulto. Štai televizija mano gyvenime atsirado visiškai netikėtai! Visuomet galvojau, kad be pažinčių atsirasti vienoje iš žiūrimiausių televizijų ir tapti laidos vedėja – neįmanoma. Bet, pasirodo, įmanoma ir atranką praeiti, ir patikti patyrusiems televizijos vilkams. Tai galimybė, kuria negalėjau nepasinaudoti, tad savo dienos jau nebeįsivaizduoju be šių abiejų darbų", – atvirauja laidų vedėja.

Dirbant televizijoje didžiausias malonumas – neleisti trūnyti smegenims.

Žmonėms reikės žmonių

G.Tetenskaitė yra pabaigusi porą muzikos mokyklų, fortepijono klasę, tad muzika visada buvo kažkur šalia. Ryšys su ja dar labiau sustiprėjo ir atsiskleidė dirbant radijuje.

"Čia jaučiu iš tiesų nepasotinamą malonumą ne tik muziką groti, bet jos ir klausytis. Patys pagalvokite, kaip smarkiai mūsų emocinę būseną gali paveikti muzika, tiesa? Jeigu užgroja kokia nors man labai patinkanti daina, tikrai nepatingiu ir pašokti pagal ją, taip gerai dienai nuteikdama ir save, ir savo kolegą, ir netgi klausytojus, kurie dažnai įsijungia mūsų radijo transliaciją ir parašydami mums elektroninius laiškus pasakoja, kad pamatę mane šokančią, ėmė šokti kartu", – juokiasi ji.

"Dirbant televizijoje didžiausias malonumas – neleisti trūnyti smegenims, – šypsosi pašnekovė. – Tiesą pasakius, taip yra abiejuose mano darbuose. Smegenis pasiekia neišsenkantys informacijos klodai, kurie priverčia galvą dirbti, sisteminti, filtruoti ir atsiminti informaciją. Todėl žemai lenkiu galvą prieš kiekvieną žurnalistą ar kitą žmogų, kuris per dieną turi sugerti velniškai daug informacijos. Tai tikrai nėra lengva, bet tai priverčia jaustis gyvam."

Šiame technologijų ir socialinių tinklų amžiuje dažnai kyla klausimas: ar gali atsitikti taip, kad neliks radijo klausytojų ar tradicinės televizijos žiūrovų? G.Tetenskaitė mano, jog kad ir kaip toli pažengtų technologijos, žmonėms visada reikės žmonių.

"Žmonių, vaizdo, garso ir turinio. Galybė žmonių automobiliuose, ofisuose klauso radijo, o grįžę po darbų įsijungia televizorių. Šios dvi sferos skirtos žmonėms girdėti kitus ir kažką sužinoti, kartais ir užpildyti tuštumą. Tuštumą širdy, o gal ir tuštumą galvoje. Tikiu, kad visuomenei negresia tokio lygio degradacija, kad jai būtų nebeįdomu, kuo ir kaip gyvena kiti. Radijas ir televizija darosi labiau skaitmenizuota, įgauna naujų formų, tačiau vis vien išlieka. To tinkamas pavyzdys – elektroninės knygos. Daugeliui tai sukėlė baimę, kad nebeliks tikrų knygų, tačiau niekas neatstos to jausmo, kai atsiguli į lovą ir vartai tikrą knygą ir apčiuopi tikrus jos puslapius. Taip pat su radiju bei televizija – abi sferos modernės, tačiau išliks", – neabejoja ji.

Pramogos ir boksas

Pozityvumu trykštanti G.Tetenskaitė atvira – įvairių dienų būna. Kartais ji liūdna, kartais pikta, kartais pavargusi, bet dažniausiai būna labai laiminga. "Du tiesioginiai eteriai per dieną iš tiesų nemenkai išsunkia. Retkarčiais tikrai nesinori nieko veikti ir su niekuo nebendrauti, tačiau dažniausiai su džiaugsmu "pasirašau" įvairiausioms avantiūroms ir veikloms. Mėgstu teatrą, parodas, kiną, tad su džiaugsmu keliauju susipažinti su nauja kūryba", – pasakoja ji.

"Ne taip ir seniai po darbo lankiau boksą. Taip, boksą. Per dieną išties susikaupia nemažai įtampos ir energijos, kurią norisi išlieti tinkama linkme, tad boksas tapo tikru išsigelbėjimu. Manau, kad reikės sugrįžti prie šios veiklos. Visada stengiuosi surasti laiko mamai ir mūsų nepakartojamiems pašnekesiams prie kavos puodelio. Stengiuosi save apsupti žmonėmis, kuriuos be galo branginu ir myliu", – prisipažįsta Gabrielė.