Grožis gimsta vyrų rankose

Kai kurių žmonių nuomone, vyras, komponuojantis gėlių puokštę, atrodo taip pat keistai, kaip moteris, kuri ją atneša į pirmąjį pasimatymą. Tačiau Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomo floristo Sigito Kaminsko teigimu, trapios rožės, kaprizingos gerberos ir net egzotiškos orchidėjos labiau paklūsta stiprioms vyriškoms rankoms.

Vyriškas menas

Daugelyje pasaulio šalių floristika laikoma labiau vyriška negu moteriška profesija – maždaug 70 procentų gėlių puokščių, jų komponavimo konkursų, parodų dalyvių yra vyrai.

Lietuvoje vyrai, dirbantys su žiedais, - retenybė. Visoje šalyje jų tik apie dešimt. Uostamiesčio salonų ir gėlių parduotuvių savininkės ir darbuotojos vienbalsiai tvirtino, kad čia vyrukams dažniausiai tenka tik “atsakingos” puokščių pristatymo pareigos. Šių moterų teigimu, Klaipėdoje yra tik vienas salonas, kuriame dirba vyrai floristai.

“Nėra nieko keista ar neįprasta, kad dirbu floristu. Juk ir kirpėjo, virėjo, siuvėjo profesijos laikomos moteriškomis. Floristika tik iš pirmo žvilgsnio atrodo švelnus, trapus ir jausmingas menas. Iš tikrųjų ne kiekviena mergina, komponuodama puokštę, galėtų ilgą laiką ją išlaikyti ištiestoje rankoje – ji gali sverti ir keletą kilogramų. Neapsieinama ir be pagalbinių priemonių. Pavyzdžiui, originaliai kompozicijai sukurti prireikia ne tik šakelių, bet ir rąstų, sutvirtinimui – net gręžimo, suvirinimo aparatų”, - subtilybes aiškino Sigitas Kaminskas.

Meistro kolegai Linui Misiūnui floristika – ne jausmais, o tiksliai apibrėžtomis, beveik matematinėmis taisyklėmis pagrįstas mokslas, labiau tinkantis racionalaus proto vyrams. “Moterys dažniausiai vadovaujasi emocijomis – jeigu joms darbo rezultatas atrodo gražus, vadinasi, turi patikti ir visiems kitiems. Vyrai mąsto kitaip: tiesiog žinau, kaip techniškai sukurti grožį”, - teigė apie dešimt metų su gėlėmis dirbantis Linas.

Kalba be žodžių

Gėlė ne tik svaigina švelniu kvapu, žavi trumpalaikiu grožiu, trapumu, bet ir kalba. Anot S. Kaminsko, jausmus, emocijas, nuotaiką žiedais išreikšti lengviau nei žodžiais. Puokštė už mus pasako: “myliu”, “gerbiu”, “prisimenu”, “užjaučiu”…Tačiau ne su visomis gėlėmis net keliolikos metų patirtį turinčiam floristui iš karto pavyksta rasti bendrą kalbą – kiekvienas augalas turi savo charakterį. “Kurį laiką sunkiai sekėsi sutarti su gerberomis. Tai labai nepaklusni gėlė: kiek besistengtum, ji vis tiek gyvena saulės ritmu. Kruopščiai apskaičiuodamas visas proporcijas, linijas sukomponuoji puokštę, o po kelių valandų matai, kad ji nusisuko. Kai kurie floristai tokiais atvejais į stiebą įkiša vielą, taip užfiksuodami žiedo padėtį, tačiau aš esu prieš bet kokį mechaninį įsiveržimą į gamtos kūrinį”, - dėstė jau aštuoniolika metų gėles perprasti besistengiantis vyras.

Mėgstamiausia Sigito gėlė – išsiskleidusi rožė. Kartą pagautas įkvėpimo ir noro padaryti kažką, kas atmintyje įstrigtų visam gyvenimui, Sigitas tvenkinyje pamerkė keturis tūkstančius rožių. Tačiau tamsiame vandenyje pražydusių ryškiaspalvių gėlių grožiu jis džiaugėsi vos dvi dienas – palijus jos nuskendo.

Įrėmino “triusikus”

S. Kaminsko teigimu, gėlės gali būti ne tik mėgstamos, bet ir madingos. Gėlių mada, kurią diktuoja Vokietijos meistrai, keičiasi taip pat greitai, kaip ir kitos mados, pavyzdžiui, drabužių. Kurį laiką itin madinga buvo rožinė spalva – ir tokios pat spalvos gėlės. Šiuo metu floristikoje vyrauja rytietiški motyvai, spalvos.

Konkrečios rūšies žiedų paklausa priklauso ir nuo sezono. “Jau dabar mano salone nerasi tulpių, nes tai – pavasario gėlės. Nenoriu erzinti žmonių, suteikdamas viltį, kad gamta greitai atsibus, sugrįš šiluma ir dvasinis pakilimas”, - aiškino floristas.

Tačiau kai kurie klientai nepaiso nei mados, nei sezoniškumo. Klaipėdiečiai mėgsta įmantrumą, netradicinius sprendimus, nebijo būti originalūs ar net juokingi. S. Kaminskas prisiminė jaunuolį, kuris atnešė savo apatines kelnaites ir paprašė padaryti koliažą – įrėminti “triusikus” ir papuošti gėlėmis. Tokią dovanėlę vyrukas įteikė savo draugei.

Pradėjo nuo žuvų

S. Kaminskas ir L. Misiūnas mano, kad floristu gali tapti bet kuris vyras, nepaisantis stereotipo, kad stipriosios lyties atstovai turi dirbti vien fiziškai sunkius, pavojingus, mažai fantazijos ir kūrybinės improvizacijos reikalaujančius darbus. Tačiau patirtis rodo, kad tokių nedaug: septynerius metus Klaipėdos rajone veikiančią floristų mokyklą, kurioje ruošiami ne mėgėjai, bet profesionalai, baigė vos trys vyrai.

Kai kurie vyrai floristika susižavi jau įgiję kitos specialybės pagrindus. Pavyzdžiui, Linas yra baigęs renginių režisūros studijas. Rimtai puokščių, kompozicijų darymu vaikinas susidomėjo pradėjęs dirbti gėlių salone – puošė vitrinas.

S. Kaminskas floristika susižavėjo būdamas 25 metų. “Prieš tai dirbau Lietuvos mokslų akademijoje ichtioparazitologu – skrodžiau žuvis, po mikroskopu tyrinėjau jų žarnas, ieškodamas parazitų. Supratęs, kad niekada neatrasiu naujos parazitų rūšies, atvažiavau į Klaipėdą ir įsidarbinau apželdinimo treste. Su bendradarbėmis sugalvojome rožėmis užsodinti trijų hektarų žemės plotą. Nuo tada pradėjau labiau domėtis gėlėmis, dalyvavau parodose, mokiausi. Neseniai buvau užsiėmimuose, kuriuos vedė Oslo meno akademijos postmodernizmo dėstytoja. Iš dviejų gėlių turėjome padaryti trečią: preparavome jas, tyrinėjome, kaip atrodo stiebas, žiedlapiai, pjaustėme į gabalėlius… O vėliau “lipdėme”, “klijavome”, kūrėme naują rūšį, naują pavadinimą. Be galo įdomu”, - floristikos meno subtilumais dalijosi meistras.