Susikurti jaukius namus gali būti nelengvas, tačiau įdomus iššūkis. Susidomėjusi interjero dekoravimu Sandra Rumbutienė į Lietuvą atvežė Tolimųjų Rytų meno kūrėjų darbų.

Šiuo metu Vilniuje pristatomi Tolimųjų Rytų meno studijos darbai – neįprasti lietuvio akiai. Didelio formato, užpildyti sidabro ir aukso spalvomis, medžio drožiniais ir natūraliomis gamtos medžiagomis – visos medžiagos turi savo vietą. Apie šią kolekciją ir meno svarbą interjere kalbėjomės su S.Rumbutiene.

– Kaip atsitiko, kad šiuos meno kūrinius nusprendėte pristatyti Vilniuje?

– Prieš kelerius metus pradėjau domėtis interjerais, jų dekoravimu, ieškoti įvairių nestandartinių ir originalių apdailos medžiagų, meno instaliacijų. Mano tikslas buvo rasti išskirtinių ir unikalių darbų, meno kūrinių, kurie stebintų žiūrovą, bet ir būtų suprantami, tinkami namų ar viešoms erdvėms. Taip atradau vieną Tolimųjų Rytų meno studiją, kurios kuriami darbai išsiskyrė visapusiškai: formatu, medžiagų įvairove, spalvingumu, atlikimo technika. Savo atradimais nusprendžiau pasidalyti su kitais ir surengti nemažo formato darbų ekspoziciją.

– Kuo šie kūriniai tokie ypatingi, kad vertėjo juos vežti tokį kelią?

– Darbai išsiskiria savo išpildymu ir stilistika – jų turinys užpildytas medžių drožiniais, natūraliomis gamtos medžiagomis ir objektais. Patys kūriniai kupini paslapties, abstrakcijos. Juos galima interpretuoti kaip Rytų kultūros dalį, modernaus ir klasikinio meno sąjungą arba tiesiog žiūrėti ir mėgautis jais kaip gražia ir unikalia dekoracija.

– Tačiau tokie darbai turbūt labai brangūs?

– Mano tikslas buvo atrasti tokių kūrinių, kurie būtų prieinami vartotojui, kad jie puoštų ne tik ekspozicines sienas, bet pasiektų ir privačias erdves. Todėl darbų kainos labai realistinės, atsižvelgiant į kūrinio formatą ir išpildymą, jos svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. litų.

– Ar šie kūriniai turi būti pagrindinis kambario akcentas, į kurį iškart krinta dėmesys, ar jie tik priemonė sukurti bendram vaizdui?

– Šie kūriniai skirti įvairaus stiliaus interjerui dekoruoti, tiek klasikiniam, tiek minimalistiniam, tiek išskirtinai moderniam. Atsižvelgiant į formatą, šios dekoracijos gali papuošti tiek namų, tiek viešas erdves. Meno kūrinys gali visiškai paprastą ir neutralų interjerą paversti išskirtinu, tačiau viskam turi būti saikas, o erdvės neturėtų būti perkrautos dekorais ar meniškomis abstrakcijomis.

– Kaip manote, ar lietuviams svarbu jų būsto estetika, ar vis dar svarbesnis praktiškumas?

– Didelio formato tapybos darbai, fotografijos, šiuolaikinio meno instaliacijos ar tiesiog įrėminti vaikų piešiniai – taip įprasta Vakarų Europos šalių gyventojams puošti namų sienas ir erdves. Manau, kad ir mes, lietuviai, nedaug skiriamės. Teikiami prioritetai estetikai ar praktiškumui neturėtų būti siejami su lietuvių tautos bruožais ar vietos vartotojų gyvensenos ypatumais. Vertindami statomų individualių namų Lietuvoje projektų gausą ir netipiškumą ir lygindami šią situaciją su kitomis Europos šalimis, galėtume netgi teigti, kad tam tikra prasme mes esame linkę į individualumą ir išskirtinumą. Lietuvišką praktiškumą taip pat vertinčiau kaip dorybę, nes ji padaro mūsų sprendimus racionalesnius.

– Ar interjero kūrimo menas gali būti suprantamas kaip investicija?

– Jeigu paklaustume šio klausimo meno galerijų atstovų – atsakymas tikrai būtų teigiamas, ir išgirstume begalę pagrįstų motyvų. Manau, pats vartotojas turėtų apsispręsti, ar kūrinio perspektyvinė vertė ar finansinis "įvertinimas" turėtų būti pagrindinis veiksnys, nulemiantis jo pasirinkimą. Ar pats interjeras gali būti traktuojamas, kaip investicija? Manyčiau, kad ne. Vartotojų poreikiai, grožio ir estetikos samprata gana išskirtinė – kas vertinga ir gražu vienam, gali būti atgrasu ir nepriimtina kitam, todėl nesiūlyčiau vertinti to kaip perspektyvios investicijos. Interjeras pirmiausia turi būti mielas žmogui, kuris namuose nori gyventi, kurti, ilsėtis, – tai, manyčiau, turėtų būti pagrindinė siekiamybė.

Informacija

Paroda veikia mados ir stiliaus centre "Europa" trečiame aukšte iki balandžio 10 d.