"Motografika – aptapyba – apkaustika". Šiais savos kūrybos žodžiais kaunietis dailininkas Česlovas Lukenskas pristato personalinę parodą Kauno paveikslų galerijoje.
Didžiausi kritikai – draugai
Atidarant parodą ekspozicijos salėse buvo pilna žmonių. Susirinko ne tik dailininko talento gerbėjai, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto, kuriame Č.Lukenskas dėsto, studentai, bet ir didžiausi parodos autoriaus kritikai ir bendražygiai – kolegos dailininkai. Nurimus atidarymo šurmuliui, Č.Lukenskas ir dailininkai Alfonsas Vilpišauskas bei Aleksas Andriuškevičius kartu apėjo parodos sales.
A.Andriuškevičius, sustojęs prie abstrakčiais potėpiais išmargintų dviejų didžiulių drobių, rėžė: "Tu nesupranti, ką daryti su tapyba. Čia nieko nėra. Rimta paraiška, bet…" Č.Lukenskas jį pertraukė: "Rimta paraiška tapetams tapyti? Kas man neleis tapetų tapyti?" A.Vilpišauskas ir A.Andriuškevičius atkirto: "Mes tau neleidžiam tapetų tapyti". Vėliau pridūrė: "Nė velnio mūsų Česlovas neklausys. Jis tik savęs klauso."
A.Vilpišauskas bedė pirštu į paveikslą, pavadintą "Europos žlugimas", kuriame pavaizduotas jautis su Europos Sąjungos simbolika, puolantis nuogą moterį: "Čia per saldu, paviršutiniška mito interpretacija – pernelyg plakatiška."
"Labai gerbiu A.Vilpišauską, bet turiu teisę su juo nesutikti, – atkirto Č.Lukenskas. – Kalbame apie išreikštą sarkazmą, cinizmą. Pasirinkta tapysena liudija plakatiškumą – ji atlikta amerikietiška maniera, kas yra visiškai svetima, nepriimtina Europai. Šiuo tapybos darbu apie Europos žlugimą kalbu perkeltine prasme."
Motografika, aptapyba, apkaustika
Trijose salėse eksponuojamoje parodoje – ir naujausia menininko kūryba, ir dalis viso trisdešimties metų kūrybinio laikotarpio grafikos, tapybos, koliažo, asambliažo, instaliacijos, objekto meno darbų. Ekspozicijoje akcentuojami virsmai tarp grafikos ir tapybos, erdvės menų.
Parodos pavadinimas susijęs su trimis ekspozicijos dalimis. Pirmojoje – "Motografikoje" – plėtojama neodadaizmo tradicija: pokštaujama, kuriamos socialinės provokacijos, struktūrinės abstrakcijos, priartėjama prie "ready–made'o". Kelių sluoksnių skaitmeninės spaudos cikle "Ikonostasas" persikloja tikri vaizdai, autoriaus performansų nuotraukos ir šiuos vaizdus iškreipiantys piešiniai.
Tapybos ir objekto meno paribyje sukurti kūriniai pavadinti "Aptapyba". "Tapybinėje erdvėje Mičiurinas, Gagarinas ir Tereškova gali susitikti bet kur, – sustojęs prie tapybos darbo "Mičiurinas, Gagarinas ir Tereškova Afrikoje" aiškino parodos autorius. – Kūrinio idėja kilo kaip tam tikras turbodadaistinis siužetas, kuriame tapyba virsta turiniu."
Išplaukę šventųjų paveikslai
"Apkaustika" – tai autoriaus vidinės patirties, visuomeninių skaudulių išraiška per trimačius objektus. Šias patirtis ir skaudulius Č.Lukenskas išreiškia "Persižvaigždžiavimuose", "Votuose", "Šventuosiuose". Č.Lukensko "Votai" – didžiulės medžio drožlių pripildytos medžiaga apsiūtos rankos ir kojos, primenančios už pagijimus ar kitas Dievo siųstas malones bažnyčiai paaukotus sidabrinius votus.
Č.Lukensko "Šventieji" yra priešingi tam, ką esame įpratę matyti šventųjų paveiksluose – jie susivėlę, neryškūs, išplaukę, primena vaikišką piešimo manierą. Pasiteiravus, ar, dailininko manymu, šie paveikslai neišgąsdins tikinčiųjų, darbų autorius atkirto: "Aš gal išsigąsčiau, pamatęs šventųjų atvaizdus, prieš kuriuos bobutės meldžiasi. Man atrodo, tradiciniuose paveiksluose įkalinti šventieji naktį plūstasi. O pas mane jie – laisvi, ištižę. Tokie, kokie ir mano galvoje, – vos vos likę."
Retrospektyvinei parodai dailininkas sakėsi specialiai parinkęs skirtingo emocinio krūvio dalykus. "Vienur – skausmingos temos, kitur, kaip tapyboje, – lyg ir lengvesni dalykai. Dekoratyviniai tapybos elementai meninę kalbą padaro ne tokią skausmingą, uždengia ją šėliojimo šydu. Šiais darbais galbūt primenu, kad su tam tikrais dalykais, kuriais tikėjome, baigiasi viena era – modernizmas, ir prasideda kita – postmodernizmas", – apibendrindamas parodą dailės istoriją prisiminė Č.Lukenskas.
Menotyrininkė Kristina Civinskienė
Č.Lukenskas kūrybinį kelią pradėjo prieš beveik trisdešimt metų ir jau pirmaisiais žingsniais parodė jį būsiantį kitokį, neįprastą, netgi šokiruojamą. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje kartu su grupe "Post Ars" ėmė kurti instaliacijas, performansus, hepeningus, menines akcijas. Jo darbai išsiskyrė konceptualiomis įžvalgomis ir eksperimentinėmis technikomis.
Paradoksalu, kad Č.Lukenskas, į kūrybinę erdvę atėjęs su trimačiais kūriniais, kai asambliažai, koliažai Lietuvoje dar nebuvo populiarūs, šioje parodoje rodo ir paskutinius jau dvimačius tapybos kūrinius. Ir vėlgi, nors išraiškos priemonė įprasta – tapyba, ji šokiruoja jei ne stiliumi, tai socialinio mito interpretacija.
Pirmą kartą, prieš trisdešimt metų parodyti Č.Lukensko darbai sulaukė daug nevienareikšmiško dėmesio, jie šokiravo. Praėjus tiek daug laiko, jie tebeturi emocinį užtaisą, kaip ir pirmą kartą, tačiau galbūt jau kitokį. Taip, kaip redukuojasi ženklų prasmės, taip transformuojasi ir Č.Lukensko kūrinių suvokimas. Č.Lukensko kūrybos variklis – jausmas. Jo kūriniai išgyventi, išskaudėti. Ir į jo darbus reiktų ne tik žiūrėti, bet ir bandyti išjausti.
Šiuolaikinės dailės terminai, kuriais apibūdinama Č.Lukensko kūryba:
Dadaizmas – 1916 m. gimęs kultūrinis judėjimas, vadinamasis antimenas, paneigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus, socialines vertybes. Darbai sukurti siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką, taip bandant pakeisti jos estetines vertybes.
Ready-made'as (angl. žodžio "pagamintas") – fabrikinės gamybos daiktas, kuriam suteikiamas meno kūrinio statusas. Ready-made'ą dadaistai. Marcelis Duchampas pirmasis realius, banalius kasdieniškus daiktus – dviračio ratą ant taburetės, butelių džiovyklą, tualeto kriauklę pakėlė į meno kūrinių rangą.
Performansas (angl. "performance" – vaidinimas) – postmodernistinio meno rūšis, iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Paprastai atliekamas dailės galerijoje, laikantis griežto scenarijaus.
Asambliažas (pranc. "assemblage" – rinkinys, junginys) – trijų dimensijų koliažas, sukurtas iš daiktų, sudėtų į dėžutes ar pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos – pagrindo. Tai erdvinis paveikslas, jungiantis skulptūros ir tapybos išraiškos priemones.
Kas? Č.Lukensko personalinė paroda "Motografika – aptapyba – apkaustika".
Kur? Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16).
Kada? Paroda veiks iki rugsėjo 27 d.
Naujausi komentarai