Ekskursiją į praeitį siūlo P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje duris atverianti fotografijų paroda "Mieganti ugnis".
Ekspozicijų salėse – gražiausi vaizdai iš fotografo Gintaro Žalnoros aplankytų per 300 Lietuvos piliakalnių.
"Paroda gimė iš noro pamatytu grožiu pasidalyti su kitais", – prisipažįsta tradicinės kultūros įvykius, gamtovaizdžius ir architektūrą fotografuojantis vilnietis.
Keliaudamas ir fotografuodamas gilią praeitį menančias kalvas, jis įsitikino, kad mažai lietuvių turi istorinių žinių apie tokią Lietuvą, kokia ji buvo prieš 500–1000 metų. "Sovietmečiu piršta nuomonė, kad anais laikais šioje žemėje buvo keli žymesni kunigaikščiai, o kiti – tamsūs ir atsilikę laukiniai. Žinojau, o važinėdamas po Lietuvą dar labiau įsitikinau, kad tai netiesa", – pasakojo menininkas.
Piliakalnis jam – tai dvasios stiprybės, genties veiklumo simbolis. "Keliaudamas per Lietuvą įsitikinau, kokie gražūs šie gamtos ir žmogaus kūriniai. Savo džiaugsmui atradau, kad piliakalniai skirtingose senųjų aisčių genčių teritorijose skirdavosi savo forma", – dalijosi įspūdžiais parodos autorius.
G.Žalnorą teigia, kad lietuviai buvo sukūrę sistemą, prilygstančią dabartinėms modernioms technologijoms. Anot jo, piliakalniai buvo ne tik puikios gynybos sistemos dalis, bet ir dabartinių SMS pakaitalas: laužų grandinė ant piliakalnių per dvi valandas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje paskelbdavo pavojų apie besiartinantį priešą.
Paroda skiriama Kultūros dienai.
G.Žalnoros parodos "Mieganti ugnis" atidarymas P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L.Zamenhofo g. 12) – balandžio 14 d. 17 val.
Naujausi komentarai