Kauno valstybinio muzikinio teatro 70 metų jubiliejaus iškilmėse kauniečių mylimi artistai sveikino vieni kitus ir publiką.
Šmaikščiai: baleto parodiją su V.Pauliukaičio ir J.Smorigino personažais švenčiantiems kolegoms dovanojo Kauno valstybinis lėlių teatras.
Pirmieji į teatro sceną pakilo veteranai. Garsių scenos artistų, orkestrantų būrį sausakimša teatro salė sutiko aplodismentais. "Turime puikų teatrą su puikia aura. Už tai dėkojame jums, teatro senjorai, – visa tai perėmėme iš jūsų", – į veteranus kreipėsi teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Į sceną plaukė sveikintojai, apdovanojimai, gėlės, padėkos raštai ne vieną gyvenimo dešimtmetį teatrui atidavusiems ir dabar jame kuriantiems žmonėms.
"Kaunas – ypatingas miestas, čia gimė svarbiausios lietuviškojo teatro institucijos, buvo sukurti etapiniai operos ir dramos kūriniai. Šiais laikais lengva pastatyti pastatą, bet ne taip lengva jį paversti teatru. O jūs teatrą neabejotinai turite", – sveikindamas kauniečius kalbėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas. Kolegas sveikino Vilniaus ir Klaipėdos teatrų solistai, kitų miesto teatrų artistai. Kauno valstybinis lėlių teatras dovanojo didžiųjų lėlių pasirodymą – Vytenio Pauliukaičio ir Jurijaus Smorigino personažų atliktą baleto parodiją. "Esame jūsų kaimynai iš už tvoros. Tačiau linkėjimus siunčiame iš Mongolijos, kur šiuo metu gastroliuoja mūsų vyresnieji kolegos", – prisistatė Kauno kamerinio teatro aktoriai, atsiuntę kolegoms muzikinį sveikinimą.
"Mes šnekame, o jūs dainuojate, bet mes vis tiek esame broliai artistai", – pastebėjo Kauno valstybinio dramos teatro vardu kolegas sveikinę aktoriai Regina Varnaitė ir Albinas Budnikas. Dainuojantiems profesijos broliams jie dovanojo savojo teatro, kuriame kažkada glaudėsi ir kolegos, scenos gabalėlį ir uždangos skiautelę. "Čia – iš mūsų sugriuvusio teatro", – pajuokavo R.Varnaitė.
Vėliau šventę patys sau ir publikai surengė scenos šeimininkai – skambėjo arijos ir duetai iš gražiausių Muzikinio teatro repertuaro operų, operečių, miuziklų.
Vakaro konferansjė tapę solistai Gediminas Maciulevičius ir Tomas Ladiga šmaikštaudami pristatė teatro istorijos detales. "Opera "Otelas" mūsų teatre niekada nebuvo pastatyta, nes toks spektaklis brangiai atsieitų – kiekvieną kartą reikėtų naujos Dezdemonos", – juokavo G.Maciulevičius.
Po šventinio koncerto teatro užkulisiuose ilgai netilo šurmulys – jubiliejaus proga vieni kitus sveikino teatro žmonės.
Gintautas Žilys
Buvęs teatro vadovas, režisierius
Kauno valstybinis muzikinis teatras – unikalus, po savo stogu glaudžiantis tris skirtingus žanrus: operą, operetę ir miuziklą. Operetė, o ypač miuziklas, solistams labai daug duoda kaip aktoriams – čia jie turi ne tik dainuoti, bet ir tapti gerais dramos aktoriais, šokėjais.
Šis teatras – arčiau paprastos publikos. Kitaip nei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur veikalai statomi originalo kalba (šiai institucijai tai tinka daryti), Kaune spektakliai kuriami lietuvių kalba. Vadinasi, spektakliai skirti ne tik tai publikai, kuri ateina pasiklausyti, kaip solistas išdainuoja kokią natą, bet ir tai, kuri nori suprasti siužeto liniją.
O kalbant apie artistiškumą – tai turi būti duota Dievo. Solistas gali puikiausiai išdainuoti visas natas, bet jei jo akys neblizga, jei visa tai, ką jis daro, neina iš vidaus – tai neturi prasmės.
Daina Klimauskaitė
Teatrologė
Kai atėjau dirbti į šį teatrą, jis šventė 20-metį. Buvo labai brandus ir kūrybingas kolektyvas. Choras buvo nedidelis, mažesnis buvo ir orkestras, solistų trupė. Tai buvo labai neturtingas, bet entuziastingai kuriantis teatras. Ano meto kostiumų su dabartiniais neverta nė lyginti. Kad vaizduojamų aukštuomenės damų suknelės blizgėtų, daužydavo veidrodį ir prie suknelių tvirtindavo jo šukeles.
Kiekvienas režisierius, dirigentas teatro portrete padėjo savo štrichą. Visuomet gėriuosi tais spektakliais, kurie turi meninį stilingumą, yra vientisi. Šiais laikais pasitaiko ir ne visai stilingų spektaklių, tačiau kolektyvas labai darbštus. Į teatrą atėjusi karta kuria taip, kaip jiems atrodo teisinga.
Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė
Solistė
Man šis teatras yra visas gyvenimas: mano jaunystė, branda, tikiuosi, ir mano ateitis. Teatre patenki į labai gerą, draugišką, kūrybišką terpę.
Publika čia yra giminiška teatro žmonėms, beveik visi spektakliai puikiai lankomi. Kartą su kolegomis iš užsienio stebėjome, kaip į rytinį teatro spektaklį rinkosi vaikai su tėvais. Užsieniečiai gyrė: jei žiūrovus nuo tokio amžiaus prisijaukinate, nenuostabu, kad ir spektakliuose vyresnei publikai jūsų salės pilnos.
Dalia Kužmarskytė
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė
Teatro kolektyvą labai gerai pažįstu ir labai juos myliu – esu dainavusi šio teatro spektakliuose, su jo žmonėmis susitinkame "Operetėje Kauno pilyje". Kiekvienąkart į Kauną tiesiog skrendu. Čia nuostabūs solistai, dirigentai, orkestras, su jais dirbti be galo malonu. Ir jūsų publika kitokia: solistus ji tiesiog dievina, nesvarbu, ar tai kaunietis, ar vilnietis, klaipėdietis.
Benjaminas Želvys
Kauno valstybinio dramos teatro vadovas, solistas
Ir tuomet, kai steigėsi, ir dabar šis teatras yra gyvas organizmas, dirbęs ir tebedirbantis su didžiuliu užsidegimu. Lygiai taip pat gerai perprasti operos, operetės ir miuziklo specifiką yra labai sunku, bet mes to siekiame. Pastaraisiais metais teatro trupė yra stipriai atjaunėjusi. Stengiamės kurti labiau žvelgdami į priekį, o ne atgal, skatiname sveiką konkurenciją scenoje, ne už kulisų.
Iš Kauno valstybinio muzikinio teatro istorijos
Teatro pastatas kaip miesto teatro rūmai iškilo 1892 m. Paskelbus nepriklausomybę, čia ėmė veikti pirmasis profesionalus lietuvių teatras – Valstybės teatras. 1920 m. čia gimė profesionalios lietuvių dramos, operos, 1925 m. – baleto trupės. Naujametis 1920 m. Giuseppe Verdi operos "Traviata" pastatymas laikomas lietuviškosios operos pradžia.
1940 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Kauno muzikinės komedijos teatras. Nuo tada skaičiuojama Kauno valstybinio muzikinio teatro istorija. Operetės artistai, įsikūrę kino teatro "Metropolitenas" patalpose (dabartinis Kauno valstybinis dramos teatras), pirmąją premjerą – Boriso Aleksandrovo operetę "Vestuvės Malinovkoje" – parodė 1941 m. gegužės 1 d.
Naujausi komentarai