Stilistui Mantui Petruškevičiui nepatinka, kai vakarėlyje pasklidęs maisto kvapas užgožia prašmatnių jo kvepalų aromatą. O Manto kvepalų kolekcija – išties įspūdinga. Joje – apie 60 buteliukų aukščiausios klasės kvepalų.

Sukurti Omano sultonui

"Aš – nepataisomas kvepalų maniakas, – neslėpė M.Petruškevičius. – Kodėl? Iš didelio noro kada nors sukurti vardinius savo kvepalus. Man kvepalai – kaip asmenybės išraiška. Mėgstu stiprius, aštrius, šleifinius aromatus, kurie palieka pėdsaką."

Jam patinka turėti daug flakonėlių kvepalų. Su vienais gali pasikvepinti vieną dieną, su kitais – kitą. O nepatinka nusipirkti vieną, jį išpurkšti ir bėgti pirkti kito.

Mantas traukė iš dėžučių puošnius buteliukus kvepalų, rikiavo juos ant stalelio, purškė vienas už kitą įdomesnius kvapus.

Ypač prabangūs "By Kilian", įdėti į juodas aksomines dėžutes su rakteliu. Šiuos kvepalus sukūrė Kilianas Hennessy – žymiojo konjako gamintojų dinastijos palikuonis. Juos galima priskirti vadinamajai nišinei parfumerijai. "Auksinės" linijos kvepalų flakonėlis kainuoja per 1000 litų.

"Tai – vieni geriausių kvepalų pasaulyje. Kvepalai kaip nuodai. Jie tokie stiprūs, kad nokautuoja kitų kvepalus, netgi kitus žmones. Kvepalai – stiprus ginklas", – dėstė Mantas.

"Amouage" kvepalai, kurių jis turi keturis skirtingus buteliukus, sukurti Omano sultonui. Tai – taip pat išskirtiniai kveplai, dvelkiantys rytietiška prabanga. Jiems kiek nusileidžia prancūziški "Frédéric Malle" kvapai. Visi šie kvepalai – vakariniai.

Kelis kvapus Mantas pavadino bažnytiniais – juos pauosčius iš tiesų justi bažnyčios smilkalų kvapas. Jis turi kvepalų, kurie dvelkia metalu, smėliu, pienu, skarda.

"Štai, ar ne garažo kvapas? – papurškė Mantas iš vieno flakonėlio. – Jie kvepia padangomis, tepalais." Uodžiu: pirmoji nata – regis, citrinos, o toliau – tikras garažas.

Dieną Mantas purškiasi lengvu kvapiuoju vandeniu. "Baziliko, petražolių ir kitų prieskoninių žolelių kvapai dieną – pats tas", – sakė stilistas.

Kvepalai neturi lyties

Pašnekovo nuomone, nereikėtų kvepalų skirstyti į moteriškus ir vyriškus. Dažnai tenka sutikti moterų, kurios mėgsta kvepintis vyriškais kvepalais. O jam pačiam patinka moteriški.

"Kvepalai neturi lyties, – mano M.Petruškevičius. – Aš nesuprantu, kai ant buteliuko būna parašyta "For Men" arba "For Women". Manau, tai nėra esmė – iš to padaryta komercija. Todėl man labai patinka ne dizainerių, ne mados namų, o parfumerių sukurti kvepalai, nes ant jų nenurodyta, kam jie skirti – vyrams ar moterims."

Po vakarėlio jis dažnai sulaukia prašymo: "Nuostabūs kvepalai. Atsiųsk SMS žinute jų pavadinimą."

Padeda pritraukti žmones

M.Petruškevičiui visada patinka kurti emociją. O emociją, anot jo, galima sukurti ir kvapais. Taip gali ir sau nuotaiką pakelti, ir kitiems pataisyti.

Jo nuomone, kvapą taip pat reikia derinti prie aprangos. Skirtingai progai jis renkasi skirtingą kvapą. Pavyzdžiui, eina kur nors vakare apsirengęs kostiumu – renkasi vienokį kvapą. Nori aplinkui save sukurti kokią nors nuotaiką – renkasi visai kitokį kvapą. Kvapas jam padeda pritraukti žmones, padeda bendrauti su jais. Kvapas neša sėkmę. Kvepalais galima save atskleisti.

Vakarėlyje Manto kvepalai visada palieka šleifą. Svečiai jį atpažįsta būtent iš kvepalų. Vyras neslepia, kad jo savimeilę pakutena žodžiai: "Aišku, kad Mantas atėjo."

Pašnekovas tikino, kad stengiasi eiti ne į kiekvieną vakarėlį, į kurį yra kviečiamas. Apie nevykusį vakarėlį savo bičiuliams pareiškia taip: "Man gaila kvepalų, kuriuos ant savęs išpurškiau."

Atėjus į renginį, jam tiesiog paranojiškai nepatinka maisto kvapas. "Bendrauji su žmogumi, o nuo jo dvelkia kinų virtuve, sumišusia su kvepalais. Ruoštis į vakarėlį reikėtų pradėti nuo išplautos galvos ir nesmirdėti kotletais", – rėžė stilistas.

"Gucci" ir skalbimo milteliai

Brangiuosius flakonėlius M.Petruškevičius pirko Berlyne, Londone, Paryžiuje, Niujorke. Stilistas neslėpė, kad tuose buteliukuose įkūnyta nemažai pinigų. Tačiau tos kolekcijos nepavadintų prabanga. Kai kuriuos kvepalus jis gavo dovanų.

"Visi žino, kad aš – kvapų maniakas. Dovanodami niekas nesuklydo – numano, kas man galėtų patikti, – pasakojo Mantas. – Kai kurių net nenoriu išpurkšti, nes jie man svarbūs: koks nors ypatingas žmogus juos padovanojo arba jie primena tam tikrą mano gyvenimo etapą."

Tačiau stilisto kolekcijoje nėra nei "Versace", nei "Dolce & Gabbana", nei "Gucci" mados namų kvepalų.

"Jie man dvelkia skalbimo milteliais, – lietuvis nešykštėjo kritikos žinomiems prekių ženklams. – Dizainerio kvepalai, kurie sukurti prieš dvejus trejus metus, – tai kvepalai be istorijos. Todėl net netraukia užeiti į parduotuves, kur prekiaujama tokiu – kvapiuoju, tualetiniu – vandeniu. Man kartais nesuprantama, kai žmogus sako, kad mėgstamiausi jo kvepalai, pavyzdžiui, Giorgio Armani "Acqua di Giò" arba "Light Blue by Dolce & Gabbana". Man tai – kičas.

Man patinka kvapai, turintys istoriją. Tokie, pavyzdžiui, "Chanel Nr. 5". Tai – niekada nesenstantis kvapas. Kita vertus, "Chanel" taip pat turi daug prastų kvapų – tai "Coco Chanel" arba "Chanel Nr. 1"."

Kvapų priešas – saulė

Kolekcijai Mantas nepriskiria tų buteliukų, kurie yra vonioje: "Paprastesnius kvapus laikau vonioje, nors tai – nuodėmė."

Vonia – kvapų priešas. Temperatūros kaita, saulė kvepalus žudo. Prabangiuosius kvepalus jis laiko supakuotus dėžutėje, kad nepasentų.

Dažnai parfumuotas vanduo rėžia nosį viešose vietose. Gal dėl to, kad žmonės pasirenka kvapus, kurie nėra originalūs. Pašnekovas apgailestavo, kad daugelis žmonių nežino, kas yra tikras, geras kvapas. Tačiau visa tai galima išsiaiškinti, pauostyti parduotuvėse.

"Daug kas tokiais kvapais užsikrėstų ir vėl norėtų to vadinamojo nišinio kvapo. Kas tikro kvapo paragauja, jo nori ir nori. Šios parfumerijos kvapai – kitokie", – aiškino stilistas.