Lietuviški Temzės motyvai Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviški Temzės motyvai

2008-12-20 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Jei dar nesate matę filmo-spektaklio, kuriame filmuota medžiaga yra tokia pat svarbi (gal net svarbesnė) už aktoriaus vaidybą, galite tai padaryti rytoj Kauno valstybiniame dramos teatre.

Prodiuserinė kompanija "Panoptikumas" čia pristato Gintaro Makarevičiaus režisuotą "Katiną Temzėje". Spektaklį pagal debiutuojančios lietuvių rašytojos Anetos Anros pjesę pastatęs menininkas iki šiol buvo žinomas kaip scenografas bei videomenininkas.

"Katinas Temzėje" – G.Makarevičiaus režisūrinis debiutas teatre. Spektaklyje akivaizdžiai juntama, kad režisierius atėjęs iš "filmuoto vaizdo" srities. "Vaizdo projekcijos naudojimas teatre visada būdavo tik dekoracijos elementas, o šiuo atveju – filmas ir aktorius scenoje yra lygiaverčiai partneriai, vienas kitą papildantys", – aiškina režisierius.

Visos realiai vykstančios scenos yra iš anksto nufilmuotos, ir tik vienas gyvai vaidinantis aktorius – Andrius Bialobžeskis – scenoje tampa personažu, reaguojančiu į projekcijoje vykstančias situacijas. Šis personažas pratęsia ir pagrindinės herojės mintis ir būsenas, o kartais tiesiog įsibrauna į ekraninį veiksmą. Tokiu būdu naudojama kino projekcija spektaklyje sukuria būtojo laiko jausmą, o aktorius scenoje išsaugo gyvą, realų, ryšį su žiūrovais.

Tai spektaklis apie jaunos merginos Gabrielės išvyką į Londoną, susitikimus su įvairių likimų žmonėmis. Gabrielė nėra paprasta šiuolaikinė mergina, ieškanti darbo ir nuotykių. Ji linkusi į intelektualinius pasvarstymus bei šmaikščius, autoironiškus bei keistus monologus, scenoje perteikiamus A.Bialobžeskio, kuris yra savotiškas Gabrielės antrasis aš.

Gabrielės klajonėms Londonas tėra atsitiktinė vieta. Čia ji susiduria su įvairiais tipais: misteriu profesoriumi, varlyčių ir marihuanos augintoju, gėjų porele, lenku, dirbančiu "stroikėse" ir svajojančiu kurti filmus kaip Romanas Polanskis, naivuoliu airiu – maniaku striptizo klubo vadybininku. Tie žmogiškieji tipai, su kuriais susiduria Gabrielė, kaip ir ji pati, yra paženklinti vienatvės žyme.

"Vaidinu ne moterišką pusę, o universalią žmogišką būseną – bendras jausmų kategorijas, tokias kaip konfliktiškumas, vienišumas, neprisitaikymas, nesusitaikymas, egocentrizmas. Vaizdo projekcija yra siužetas, o aš esu tai, kas yra iki siužeto, po siužeto, tai yra pagrindinės herojės mintys, komentarai, pastebėjimai, jausmai", – apie spektaklyje atliekamą vaidmenį pasakojo A.Bialobžeskis.

"Rašiau apie aštuoniolikmetę merginą – naivią, svajojančią, snobišką, galbūt vaikiškai "pasikėlusią". Ji išvažiuoja vasarai į Londoną atostogauti ir "pažiūrėti, kas jai nutiks", bet, kadangi yra nesavarankiška, patenka į keistas ir kurioziškas situacijas", – apie šią pjesę yra pasakiusi A.Anra ir pripažinusi, kad autobiografinių faktų tiek pjesėje, tiek knygoje yra.

Pjesės autorė pastebi, kad istorija galėjo nutikti Naujojoje Zelandijoje, Italijoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Ir tai – pasakojimas ne apie emigraciją, o apie žmonių santykius, pasimetimą pasaulyje bei savo jausmuose, svetimumą.

Filme-spektaklyje pateikiamos situacijos – lietuvaitės bandymas pritapti Londone – dažnai atpažįstamos ir juokingos.


Spektaklio "Katinas Temzėje" premjera Kauno valstybiniame dramos teatre (Laisvės al. 71) – gruodžio 21 d. 18 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų