Paminėti Lietuvos tūkstantmetį galima ne tik pasyviai stebint įvairius renginius. Žygio "Siluetas LT" rengėjai siūlo ta proga susipažinti su šalies turtais – istoriniu, kultūriniu paveldu.

Tokią galimybę energingiems ir entuziastingiems piliečiams liepos 25–rugpjūčio 8 d. organizuoja Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas ir bendrovė "Telesoftas".

Savo kojomis apkeliauti gimtąjį kraštą palei jo sienas šia proga ketina aštuoni Lietuvos žygeivių ir turistų klubai. Bet dalyvauti kviečiami visi, norintys arčiau susipažinti su pasirinkto regiono tradicijomis ir papročiais. Prisijungti galima kiekvieną dieną – tereikia susisiekti su maršruto koordinatoriumi, kuris pateiks išsamesnės informacijos, pasiimti asmens dokumentą, susikrauti kuprinę, nepamirštant maisto atsargų. Dalyvavimas – nemokamas. Kol kas į kiekvieną maršrutą užsiregistravo maždaug po dešimt žygeivių.

Pasiekti tikslą žygeiviai nusiteikę per dvi savaites. Tačiau Lietuvos sienos ilgis – net 1700 km, tad finišuoti per tokį trumpą laiką nėra jokios vilties. Išeitis rasta – visa atkarpa padalyta į šešis maršrutus, kurie bus įveikiami tuo pat metu. Per dieną grupės planuoja nueiti maždaug 25 km. Bijantys, kad tokio atstumo neįveiks, galės prisijungti vėliau arba atsiskirti anksčiau. Dienomis žygio dalyviai užsuks į regiono lankytinus objektus, o vakarais rengs vakarones su vietos bendruomenėmis.

Projekto organizatoriai pabrėžė, kad žygis ypatingas ne tik todėl, kad aprėps visą valstybę, bet ir tuo, kad jo maršrutą, papildytą įspūdžiais tiesiogiai iš karščiausių žygio taškų įvairiais vaizdo ir garso reportažais, interviu bei nuotraukomis, bus galima stebėti tiesiogiai projekto svetainėje. Žygeivių kuprinėse įkurdintos GPS technologijos per dvi savaites visam pasauliui išryškins Lietuvos siluetą.

Daugiau informacijos apie žygį ir maršrutų koordinatorių duomenys susisiekti – interneto puslapyje www.siluetaslt.lt.

Žygeiviams siūlomi maršrutai

1. Mažeikiai–Biržai (216 km). Keliausiantys juo aplankys Purplių malūną, Menčių klinčių karjerą, Čiapo botanikos sodą, sinagogų kompleksą, gydomąja galia garsėjantį Smardonės šaltinį ir kitus išskirtinius objektus. Paskutinė žygio diena – rugpjūčio 8-oji – baigsis Biržų miesto šventėje.

2. Kvetkai (Biržų r.)–Adutiškis (Švenčionys) (240 km). Jo dalyviai užsuks į Kudabiškės gatvinį kaimą, lips į Puškų piliakalnį, aplankys Obelių smuklę ir muziejų, vergų bokštą, Onuškio dvaro sodybą.

3. Adutiškis (Švenčionys)–Šalčininkai (245 km). Žygeiviai aplankys gausybę kraštą garsinančių piliakalnių, vieną didžiausių Aukštaitijoje akmenų, Medininkų pilį, kuri yra didžiausia gardinio tipo pilis mūsų šalyje, kops į aukščiausią kalną Lietuvoje, pamatys tris Medišionių liepas ir kt.

4. Šalčininkai–Lazdijai (260 km). Pasirinkę šį maršrutą aplankys Šalčininkų dvaro rūmus, Tribonių žuvininkystės muziejų, akmens amžiaus gyvenvietę – Gribašos kaimą, Čepkelių raistą, Senovinės bitininkystės muziejų ir kelminių avilių bityną Musteikoje ir kt.

5. Lazdijai–Pagėgiai (293 km). Siūloma aplankyti Paveisininkų piliakalnį su senovine gyvenviete, Veisiejų istorinį centrą, sužinoti, iš kur kilo Aštriosios Kirsnos dvaro pavadinimas, taip pat aplankyti Keturnaujienos paštą ir kt.

6. Pagėgiai–Mažeikiai (250 km). Ši kryptis patiks tiems, kurie neįsivaizduoja vasaros be pajūrio. Keliautojai turės progą džiaugtis ne tik jūros ošimu, Kuršių nerijos kopomis, Karalienės Luizos tiltu, bet ir aplankys lietuviškąja Venecija vadinamą Minijos kaimą, Karklės etnografinį kaimą, Pajūrio regioninį parką, Olando kepurės kalną ir skardį. Taip pat laukia Ventės rago švyturys, ornitologijos stotis, Žemdirbio muziejaus ir kt.