M. Mikutavičius: jei mes nuverčiame kažkokį paminklą, tai nereiškia, kad triname istoriją | kl.lt

M. MIKUTAVIČIUS: JEI MES NUVERČIAME KAŽKOKĮ PAMINKLĄ, TAI NEREIŠKIA, KAD TRINAME ISTORIJĄ

  • 13

Sovietinio palikimo Lietuvoje vis dar gausu – tai paminklai tarybiniams kariams ir to laikmečio menininkams, gatvių ir aikščių pavadinimai, o kur dar tarybinis kinas ir muzika. Šį pirmadienį laida „Karštai su tv3.lt“ klaus, kodėl tiek ilgai neatsikratėme sovietinio palikimo ir ar apskritai turėtume jį nušluoti į užmiršties užkaborius?

Apie tai, kaip turėtume elgtis – griauti ar saugoti – šį pirmadienį laidoje diskutuos dainininkas, laidų vedėjas ir visuomenės veikėjas Marijus Mikutavičius bei Nepriklausomybės akto signataras, socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis.

Artėjant gegužės 9-ajai visa Lietuva pradėjo valytis nuo sovietinių paminklų, tačiau į akis vis dar krenta įvairūs paminklai ar tarybinės žvaigždės nežinomų karių kapinėse, kurios neretai įkurtos pačiuose įvairių miestelių centruose. Tačiau žmonių nuomonės, kaip turėtume su visu tuo elgtis, nesutampa.

V. Andriukaitis neslepia – jis į tokį kultūros ir istorijos paveldą žiūri kitaip, ir viso to griauti neskatintų. Anot jo, tokie net ir sunkius laikus primenantys paminklai labai reikalingi tam, kad žmonės išmoktų istoriją. „Jos neįmanoma ištrinti, pamiršti – kaip ir paminklų. Juos reikia gražiai išdėlioti, kad po to būtų galima mokinti vaikus“, – tikins laidoje jis.

Jeigu mes sekame savo istorijos naratyvą, tai yra okupacinė kariuomenė.

Tuo tarpu visai kitokios nuomonės bus kitas laidos pašnekovas, M. Mikutavičius. „Jeigu mes sekame savo istorijos naratyvą, tai yra okupacinė kariuomenė. Aš nesu emocinis griovėjas, ir, tiesą sakant, tikiu, kad kai kuriais atvejais spręsti turėtų savivaldybės, bendruomenės. Bet man jokie paminklai nėra tabu, ir tas naratyvas, jog visur yra istorija, ir visur yra kultūra, yra žiauriai hiperbolizuotas – akivaizdu, kad ne viskas yra istorija ir ne viskas yra kultūra. Jei mes nuverčiame kažkokį paminklą, tai visiškai nereiškia, kad mes triname istoriją. Tai reiškia, kad mes tvarkomės dėl ekonominių motyvų, gal tvarkomės dėl estetinių sumetimų. Ir tai yra labai normalu, nes laikmetis turi savo taisykles. Niekas netrina sovietinės armijos iš istorinių vadovėlių“, – tikins jis.

Anot M. Mikutavičiaus, Lietuvoje yra kur kas per daug abejotinų objektų, kurie šiai dienai nėra svarbūs nei istoriškai, nei kultūriškai: „Versti paminklus yra joks tabu – tai yra tas pats, kaip kartais „išsinešti“ savo tamsius kambariukus ir išmesti tuos daiktus, kurių mes nenaudojame daugybę metų.“

O štai pokalbiui laidoje pasisukus apie kapines ir ten matomą sovietinę simboliką, V. Andriukaitis skatins nesielgti taip, kaip elgėsi sovietai, ir į kapinių klausimą visuomet žiūrėti jautriai ir su ypatinga atsarga.

Tuo tarpu M. Mikutavičius sieks atkreipti dėmesį į tai, kad čia kalbama ne apie kapus, o apie tam tikrus Lietuvos kapinėse vis dar okupaciniais atrodančius momentus. „Kodėl mes užėję į kapines nematome Napoleono karių biustų, nėra fašistinės Vokietijos simbolikos? Bet mes kažkokiu būdu – ir abejoju, kad tai nostalgija, nes greičiau tai yra politinis atsargumas ir baimė – vis dar bijome tai pakrutinti, nors tai nėra pagrindinė mūsų istorijos dalis“, – sakys jis.

Tad kaip turėtume elgtis iš tiesų – griauti ar saugoti? Atsakymas į šį klausimą – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“, 19.30 val. per TV3.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Simpatijos iš Kavenskų

Kaip visada,Marka teisus!Sveikintina, nuomonė svari,teisinga! Žmogus, kuris kalba nuoširdžiai,kokia tema bebūtų!

Kaunas

Marijonas šaunuolis

Juozas

Įdomu ar yra Rusijoje Hitleriui ir jo kareiviams paminklų ? Okupantai ar rudi ar raudoni yra okupantai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS