Pasibaigus Tarptautiniam modernaus šokio festivaliui, netyla aistros dėl ispanų teatro "Manantiales" spektaklio. Didžiąją dalį pasirodymo ispanai šoko nuogi.
Ispanų pasirodymas mažai priminė šokio spektaklį. Iš pradžių šmaikščiai bendravę su publika, naudoję dramos ir pantomimos elementus, vėliau ispanai nusimetė drabužius ir pradėjo nebe šokti, o šliuožti per scenoje išpiltą vandenį. Taip bandyta pristatyti tradicinio Ispanijoje pomidorų mūšio scenas, moters ir vyro santykius.
Pasirodymą publika vertino nevienareikšmiškai. "Vulgaru. Mačiau ne vieną modernaus šokio spektaklį, bet šis pasirodymas man visai nepatiko. Viskas turi būti ne taip natūriškai, gyvuliškai parodyta. Juk menas gyvuliškumą paprastai pridengia", – piktinosi šokio spektaklį stebėjusi vaikų gydytoja Nida Kriukienė.
"Labai patiko. Nuogumo net nesimatė – matėsi tik grožis, nuostabūs kūnai. Gražius kūnus galbūt mačiau kaip keramikė – kaip tą molį, iš kurio gimsta menas", – tvirtino keramikė Eglė Kupcikevičienė.
"Eidamas į šį pasirodymą net neatkreipiau dėmesio į ženklą "N-18". Nuogybių galėjo būti ir mažiau", – tikino buvęs "Auros" šokėjas Saulius Kavaliauskas.
"Mačiau tik grožį. Šiuolaikinio šokio pasirodymuose apsilankau dažnai. Man gėda dėl tautiečių, kad fotografai, kai šokėjai šoka nuogi, supuola ir ima ištisai spragsėti fotoaparatais", – pastebėjo nepanorusi prisistatyti vidutinio amžiaus moteris.
Visus festivalio pasirodymus stebėjusi šiuolaikinio šokio kritikė Vita Mozūraitė pastebėjo, kad ispanų pasirodyme šokio beveik nebuvo.
"Čia buvo tik spekuliacija pigiais triukais. Panašiai slidinėti ant pilvo, užpakalio ir panašiai šlapioje scenoje bandė ne vienas. Tačiau dažnai tai niekur nenuveda. O tai, kad jie buvo nuogi, – absoliučiai eilinis dalykas. Dabar scenoje nusirenginėja visi – reikia nereikia, nori nenori", – šokėjų apsinuoginimą scenoje V.Mozūraitė vadina vienu būdų publikai pritraukti.
Anot jos, ispanai nesugebėjo žiūrovams paaiškinti, kodėl nusimesti drabužius buvo būtina. "Lygiai tą patį jie galėjo daryti apsivilkę maudymosi kostiumus arba frakus. Savo apsinuoginimo jie nepateisino niekuo. Vienintelis jų pasiteisinimas – kad nuogas kūnas lengviau slysta", – rėžė šokio kritikė, "Manantiales" teatro trupės pasirodyme nepastebėjusi nieko nauja.
Tarptautinis modernaus šokio festivalis šiemet buvo mažesnis nei anksčiau – rengėjus spaudė lėšų trūkumas, be to, programa sumažėjo ir nepasiekė Birštono, nes neatvyko Venesuelos šokėjai.
Vita Mozūraitė:
Šis festivalis buvo pats konceptualiausias iš visų, organizuotų "Auros" šokio teatro. Tačiau šokio požiūriu tokia koncepcija yra bene mažiausiai priimtina. Iš tiesų šoko tik dvi trupės – "Aura" ir Liublino šokio teatras. Visi kiti bandė daryti šokio teatrą, bet nelabai vykusiai. Kadangi visame festivalyje dominavo viena linija – bandymas sieti šokį su kitais menais – vaizdo menu, dramos teatru, tai pasiteisino, koncepcija atrodė vientisa. Tačiau trupės nebuvo pačios įdomiausios ir stipriausios, tai truputį pažeidė bendrą festivalio vaizdą.
Manau, Liublino šokio teatro pasirodymai festivalyje buvo stipriausi. Jų spektakliai liudijo aukštą teatro lygį, visapusiškumą, ieškojimus, jie neužsidarė tame, ką jie moka ir žino. "NN. Dovana Vaclavui Nižinskiui" buvo labai stiprus pasirodymas ir teatro, ir konceptualiąja, ir šokio prasme. Monospektaklis "Kosmosas" labai priartėjo prie festivalio koncepcijos – abstrakčiųjų menų.
Visų kitų trupių pasirodymai buvo visiškai vieno plano – juose šokis buvo tik priedas prie kažko kito. Be vaizdo projekcijų neapsiėjo nė viena trupė. Deja, vaizdai dažnai ėjo sau, o veiksmas scenoje – sau. Stipraus, gero šokio, kokio paprastai tikiesi šokio spektaklyje, nebuvo matyti. Susidarė įspūdis, kad daugelis choreografų šokį traktuoja kaip multimenų sintezę, o ne kaip atskirą meno sritį.
Reikia pastebėti – nepaisant to, kad multimenų šmėkla klaidžioja po Europą, labai reta šiuolaikinio šokio trupė sugeba rimtai susieti skirtingus menus. Minėtus pasirodymus vertinu kaip vienaplanius, nieko naujo neatrandančius.
Visų jų pasirodymus pavadinčiau taip, kaip ispanai pavadino savo šokio spektaklį – "Spekuliacijos". Tai buvo spekuliacijos vaizdais, lėkštu humoru, pigiais triukais, net žiūrovų erzinimu savižudybės ar smurto temomis. Tai – labai paviršutiniški žaidimai. Todėl visas festivalis paliko truputį spekuliacinį vaizdą.
Naujausi komentarai