Šokio spektaklio "Dulkių spindesys" žiūrovai turės galimybę Kaune pamatyti Lietuvos baleto žvaigždę Nerijų Jušką.
Per šešiolika šokio karjeros metų jis sukūrė daugybę įsimintinų baleto vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre ir garsiose užsienio šalių scenose – Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje. Šiemet jis atidarė savo baleto mokyklą. Darbų – tik spėk suktis, pasiūlymai – viliojantys kaip niekada. Tačiau į intensyvų darbų grafiką jis sugebėjo įsprausti Jaunuolio šokį spektaklyje Kaune. "Labai gaila, kad nešoksiu pirmosios "Dulkių spindesio" premjeros, bet turėjau rinktis: arba premjera Kaune, arba gastrolės Maskvoje", – prieš keletą dienų lipdamas į traukinį, riedantį Maskvos link, pasakojo N.Juška. Ir užsiminė, kad "Dulkių spindesys" – pirmas į baleto žanrą netelpantis šokis per jo karjerą.
– Kaip atsidūrėte Kaune, "Dulkių spindesyje"?
– Šį spektaklį stato geri mano draugai Gintaras ir Dainius (G.Visockis ir D.Bervingis – aut. past.), juos pažįstu dar nuo studijų laikų. Kai pakvietė – net minčių nebuvo atsisakyti, sutikau grynai iš draugiškumo. Bet kai kompiuteriu atsiuntė muziką – išsigandau, pasakiau jiems, kad šokti pagal tokią muziką yra visiška katastrofa. Iki pat pirmosios repeticijos netikėjau, kad pavyks. Bet kai man parodė keletą šokių, kuriuos jie jau buvo pastatę, likau apakęs. Supratau, kad kauniečiai pasistengė – ir dėl muzikos, ir dėl choreografijos, ir dėl visko.
– Kiek šokyje bus klasikinio baleto?
– Mane norėjo padaryti tokiu labai klasikiniu berniuku, bet galutiniame variante bus ir šiuolaikinio šokio, ir daug klasikinių judesių. Aš turbūt vienintelis šiame spektaklyje šoksiu daugiau klasiką. Važiuodamas į Kauną nežinojau, ką choreografai pakvies man į porą. J.Vitkutė – puiki scenos partnerė, su tokia partnere galėčiau šokti visada. Tokių partnerių labai retai pasitaiko – su ja viską atlikti lengva. Repeticijose kaifavau – su ja gali daryti, ką nori: mėtyti, sukinėti, kilnoti, atlikti įvairiausius triukus.
– Nuolat šokate Vilniuje, dabar išvažiuojate į Maskvą, esate laukiamas kitose užsienio scenose. Kaip įprastą darbo grafiką pakeis Kaunas?
– Darbus skirtingose scenose, skirtinguose miestuose bus labai sunku suderinti. Ir dabar išvažiuoju į Maskvą, o grįšiu tik po pirmosios "Dulkių spindesio" premjeros. Iki antrosios bus likusi savaitė, per ją turėsiu paruošti visą spektaklį.
– Pastaruoju metu turėjote nemažai traumų. Toks krūvis sveikatai tikriausiai nėra labai gerai?
– Tikiuosi, sveikata leis šokti, ir viskas bus gerai. Ir Kaune, ir Maskvoje. Šokti Kremliaus balete sutikau dar gulėdamas ligoninėje po operacijos. Maskvoje šoksiu keturiuose baleto "Tamar" spektakliuose Kremliaus balete ir Maskvos didžiajame teatre. Labai gaila, kad nešoksiu pirmosios "Dulkių spindesio" premjeros, bet turėjau rinktis: arba premjera Kaune, arba gastrolės Maskvoje. O šios gastrolės yra mano viso gyvenimo siekis, svajonė. Visada svajojau išvažiuoti į gastroles su Kremliaus teatru, Maskvos didžiuoju teatru – važiuosime į Saratovą, Kazanę.
– Ar tarp "Dulkių spindesio" repeticijų spėjote pamatyti Kauną?
– Nieko nespėjau, dalyvavau tik dviejose repeticijose. Bet su Kaunu mane sieja patys geriausi, šilčiausi prisiminimai. Savo karjeros pradžioje Kauno valstybiniame muzikiniame teatre šokau "Spragtuke", "Pelenėje". Ir nuo to laiko išliko labai geras ryšys. Su Vilniaus operos solistais, atvažiuojančiais į Kauno muzikinį, pastebime, kad čia – puiki teatro aura, geras kolektyvas. Anksčiau, kai su Kauno teatro atstovais susitikdavome koncertuose, sakydavau, kodėl jums manęs nepakvietus – aš mielai atvažiuočiau pas jus ką nors sušokti. Atsakymas būdavo: oi, tu labai brangiai kainuoji, mes neįpirksime. Atsakydavau, kad yra ne tik pinigai, bet ir draugiškumas, kiti dalykai. Pasižadėjau, ir, kai pakvietė, turėjau savo pažadą tesėti. Man bus tikrai džiugu šokti Kauno publikai, kuri, duodu galvą nukirsti, mėgsta šokį.
Naujausi komentarai