Dažai ant veido, dažai ant popieriaus, dažai ant drobės ir ant rankų – atrodė, kad betrūksta dažais išmarginto senojo Vilniaus gatvės grindinio ir dažų ant Senamiesčio sienų.
Taip atrodė Kauno dailininkų sumanymas penktadienio vakarą ir šeštadienį tiesiog imti ir su savo menu išeiti į gatves pabendrauti su miestiečiais. "Ir iš kur žmonės moka taip gražiai piešti?" – žvelgdama pro parduotuvės duris stebėjosi pusamžė pardavėja. Pagyvenęs vyras mėgavosi galimybe sustabdyti meno kūrimo procesą fotoaparatu ir tuoj pat dalijosi šiuo savo džiaugsmu su dailininkais, kuriems buvo lemta patekti į jo objektyvą.
Pirmieji dažų lašai nedrąsiai tiško ant sumaniai išdėliotų popierinių dėžių, kurios šiek tiek priminė didelį kino ekraną, sumūrytą pačiame Vilniaus gatvės viduryje – prie restorano "Senieji rūsiai". Laikui bėgant praeivių rankos išdrąsėjo, o švarių vietų ant dėžių mažėjo. Lietuvių estrados veteranas Stasys Povilaitis, gurkšnodamas kavą vienoje lauko kavinių, su šypsena stebėjo kauniečių meninį šurmulį.
Buvimu tarp žmonių džiaugėsi ir tikrieji drobės bei dažų vilkai: teptuku drobėje ant molberto ranką miklino, nuotaiką pagauti bandė ar akimirką įamžinti.
Vilniaus gatvė – mažasis Monmartras? Tai ne iliuzija, o dar vienas šurmuliuojantis savaitgalis iš renginių ciklo "Vasara Senamiestyje".
Rotušės aikštėje Dailės akademija atsitvėrė savo kampą ir kvietė pabandyti kurti iš stiklo – verti apyrankes, dėlioti vitražą ar tiesiog pasigrožėti tuo, kas jau sukurta. Visame šiame meniškame šurmulyje puikiai derėjo jaunimas iš Vokietijos, aikštės orą drebinęs roko muzikos garsais.
Menininkų desanto rezultatas – improvizuota vienos dienos paroda Kauno architektų namų galerijoje. Jai dailininkai iš anksto ruošė namų darbus – piešė, tapė arba savo studijose ieškojo jau sukurtų paveikslų, kuriuose užfiksuoti Senamiesčio fragmentai.
Naujausi komentarai