„Eglė laikų karalienė“ – lietuviška animacinė komedija, kurią režisierius kūrė pasitelkdamas dirbtinį intelektą. Pasirodžius anonsui, nuomonės formuotoja Karolina Meschino viešai pareiškė, kad viena filmo scena beveik identiška jos muzikiniam klipui „Story“. Per kelias dienas didžiausi šalies kino teatrai filmą iš kitų metų repertuarų išėmė.
„Labai labai sunkiai ir smarkiai dirbu jau daugiau nei pusmetį, tikrai visą save atiduodu ir dėl to tikrai man ta reakcija skaudi. Bet, kaip ir minėjau, pats kaltas esu dėl tokios reakcijos“, – sakė animacinio filmo režisierius A. Eimulis.
Tačiau dirbtinio intelekto naudojimas kūrėjo nuo atsakomybės neatleidžia.
„Turėtų atkreipti dėmesį, ar jis neimituoja kažkokių kitų kūrinių, kitų autorių kūrinių, ar nėra panaudoti lengvai atpažįstamų asmenų atvaizdai, ar nėra kažkokios biografijos detalės panaudotos. Tiesą pasakius, labai panašiai kaip ir ne dirbtinio intelekto kuriamuose kūriniuose“, – aiškino advokatų kontoros „NOOR“ advokatas Andrius Iškauskas.
Režisierius neneigia panaudojęs svetimą idėją, tik tikina, jog paprašyti leidimo pamiršo.
„Paprasčiausiai užmiršau, nes tie kadrai buvo padaryti pačioje gamybos pradžioje, o gamyba jau į antrą pusę eina“, – teigė A. Eimulis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Diskusija apie filmą kilo ne tik dėl autorinių teisių, bet ir dėl prasto dirbtinio intelekto įgarsinimo. Tradicinės animacijos kūrėjai abejoja, ar dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus apskritai galima vadinti animacija.
„Mes, kaip animatoriai, šiek tiek prisibijome ir sakome, kad tai nėra animacija. Jeigu yra sugeneruotas vaizdas, tai nėra animacija. Tu dirbi kadras po kadro, pieši, kažką darai“, – aiškino animatorius, režisierius Antanas Skučas.
Tačiau ekspertai sako, kad pats dirbtinis intelektas dar negali sukurti viso filmo.
„Reikia daug daug priežiūros. Tai yra sunkus darbas, kuriame dažniausiai dalyvauja visos komandos tam, kad sukurtų kažką kokybiško, ypač jeigu kalbame apie pilnametražį filmą“, – teigė audiovizualinio turinio ir dirbtinio intelekto ekspertas Tomas Sakura.
Bet yra ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sugeneruotas filmas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis AI“.
„Kompiuteris savaime turėjo per mėnesį sugeneruoti filmą ir pažiūrėti, kas iš to būtų. Ir tada tai buvo pačios pirmosios animavimo technologijos, nieko panašaus į tai, ką turime dabar“, – pasakojo A. Skučas.
Nors šis filmas pasiekė kino sales, kurdamas naują filmą „Dirigentas“, vos gavęs reikiamą finansavimą, autorius idėjos naudoti dirbtinį intelektą atsisakė.
Tuo metu menininkė Yuge Kurt dirbtinį intelektą ir kitas skaitmenines programas laiko įprastais kūrybos įrankiais.
„Kažkuriuo metu gali atsirasti dirbtinis intelektas. Taisyklių nėra, nes jis yra reikalingas tam, kad aš galėčiau kūrybingai žiūrėti į viską. Tai yra mano įrankis, kaip aš sakau, ar tai yra akvarelė, ar tai yra teptukas, ar dirbtinis intelektas – jis man niekuo nesiskiria“, – aiškino Y. Kurt.
Kuriantys su dirbtiniu intelektu sako, kad tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, nes reikia nemažai žmogaus dalyvavimo.
„Dirbtinis intelektas nepadaro mūsų geresnių ar protingesnių, jis tiesiog viską pagreitina ir palengvina. Ir tai, kokie mes esame iš principo kaip žmonės, kokie mūsų kėslai ar įgūdžiai, dirbtinis intelektas tai lyg sutirština, išryškina ir padaro 10, 100 ar 1000 kartų stipriau“, – pabrėžė T. Sakura.
Muzikos prodiuseris Stano neslepia, kad irgi pasitelkė dirbtinį intelektą kurdamas vaizdo klipą savo dainai. Tačiau jau yra programėlių, galinčių atkartoti ir balsą.
„Klonuojant balsą, tu turi praeiti tam tikrą patikrinimą, ar tikrai čia yra tavo balsas, ar tikrai tu klonuoji savo balsą. Nes prieš tai tu galėjai jam sušerti Stano, Zvonkaus balso tembrą ir sukurti panašų“, – pasakojo muzikos prodiuseris, LATGA tarybos pirmininkas Stanislavas Stavickis-Stano.
Bet būtent balsas – didelė problema, dėl kurios labiausiai kenčia dainininkai, aktoriai, diktoriai ir kiti žinomi žmonės, kurių balsai atpažįstami.
„Galbūt galima būtų rasti kažkokių apsaugų, asmens duomenų apsaugos, bet iš tikrųjų pats balsas, jo tembras, intonacijos taip aiškiai apsaugoti nėra. Bet mes matome, kad atsiranda visokių neaiškių panaudojimo galimybių“, – komentavo A. Iškauskas.
Kūrėjai taip pat siekia, kad dirbtinio intelekto bendrovės atlygintų už jų kūrinių naudojimą sistemose.
„Kai jūs jo paklausiate: sukurk man kokią nors dainą, panašią į grupės „Delfinai“ arba „Foje“ kūrybą, jis sukuria, nes žino, kas yra „Delfinai“ ir „Foje“. Bet manęs niekas neklausė, ar aš leidžiu jam naudotis, mokytis ir po to atkurti“, – teigė S. Stavickis-Stano.
Tačiau dirbtinis intelektas mene, anot kai kurių kūrėjų, vis dar tabu.
„Vienas menininkas sako: žinai, šiandien dienai yra geriau slėpti tai, negu atvirauti, nes tiesiog, sako, taip saugiau“, – pasakojo Y. Kurt.
Kūrėjai sako, kad dirbtinis intelektas tikrai neliks nuošalyje ir to nereikia baimintis. Tik svarbu, kaip ir kokiam tikslui jis bus naudojamas.
Naujausi komentarai