PORTUGALIJOJE DAILININKĄ NUSTEBINO NELEGALIOS KAVINĖS

Azulejo muziejus, sinagoga, Christiano Ronaldo viešbutis, Vasco da Gamos kapas, nelegalūs barai butuose. "Kelionėse aplankau ryškesnius kultūrinius ir įdomesnius, keistesnius objektus", – tikino su draugų kompanija Portugalijoje viešėjęs dailininkas Gytautas Balkevičius.

Plytelių magija

Lisaboną, Portą, Fatimą, Sintrą ir kitus miestus aplankęs 33 metų menininkas prisipažino, kad, be istorinių ir kultūrinių objektų, jam bene didžiausią įspūdį padarė Portugalijos pasididžiavimas – unikalus, kerintis Azulejo, arba Nacionalinis plytelių, muziejus.

"Azulejo – keraminės plytelės, naudojamos apdailai, yra vienas iš pagrindinių dekoratyvinių elementų, – pasak G.Balkevičiaus, Nacionalinis plytelių muziejus pasakoja keraminių plytelių istoriją, kurias pradėjo gaminti portugalų protėviai maurai. – Dėl drėgno klimato ir kultūrinių tradicijų šalyje daugybės pastatų ne tik vidus, bet ir išorė puošiama plytelėmis."

Azulejo muziejus įsikūręs sename buvusio vienuolyno pastate, tad ne tik autentiški eksponatai, bet ir pastato sienos pačios kalba už save.

"Jame – devynios galybės dar nuo XVI a. išlikusių plytelių, o jų pramonė išvystyta plačiai. Labiausiai akį traukia unikalios baltos ir mėlynos spalvų keraminės plytelės nuo seniausių laikų, menančios šios pramonės srities pradžią", – batalinės scenos, sukurtos iš plytelių, menininką sužavėjo ir senojoje Porto Sao Bento geležinkelio stotyje.

Portugalijoje keraminės plytelės, naudojamos apdailai, yra vienas iš pagrindinių dekoratyvinių elementų.

Sinagoga už spygliuotų tvorų

Lisabonoje akis traukia ir geriausio pasaulyje futbolininko portugalo Christiano Ronaldo viešbutis: savininką išduoda ten eksponuojami jo marškinėliai.

Sintroje – Lisabonos ir Težo slėnyje, 25 km nuo sostinės, didelį įspūdį padarė sena, dar IX a. maurų statyta pilis, kurią 1147 m. užkariavo karalius Alfonsas Henrikas. Joje kurtas filmas "Devintieji vartai" su Johnny Deppu.

"Įėjimas į daugelį įspūdingų pilių kainuoja 15 eurų. Bene vienintelis objektas, į kurį įėjome nemokamai, – šiuolaikinio meno muziejus Lisabonoje", – dailininką nustebino, kad čia galėjo išvysti Francio Bacono, Maxo Ernsto, Marcelio Duchamp'o, Giorgio Morandi, Andy Warholo ir kitų pasaulinių garsenybių originalius kūrinius.

5 eurus reikėjo mokėti ir norint aplankyti bene vienintelę Lisabonoje esančią sinagogą.

"Nustebau, kad ten maža žydų bendruomenė – vos kelios dešimtys šeimų, viena, nedidelė, kukli sinagoga. Norint patekti į ją, reikėjo iš anksto užsiregistruoti, – prisipažino dailininkas, sinagogoje Lietuvoje surengęs savo parodą. – Beje, sinagogą juosia didelė ir spygliuota tvora, įrengta daug vaizdo kamerų."

Nuo 1917 m. išgarsėjusiame Fatimos miestelyje, kur pasirodė Švč.Mergelė Marija, Gytautą nustebino viena po kitos akimirksniu sudegančios žvakės.

"Nusiperki žvakę, joms padėti pastatyti metaliniai loviai, tačiau apačioje – didelė kaitra, kad žvakės greičiau ištirptų ir kiti galėtų greičiau padėti savąsias, – šyptelėjo dailininkas. – Galima pasimokyti komercijos."

Nelietuviškos nuolaidos

Portas sužavėjo ne tik plytelėmis, architektūra, bet ir siauromis, į kalvas kylančiomis gatvelėmis, įspūdingais senais tiltais, nuo kurių laivai atrodo tarsi žaisliniai.

Lisabonos centras nustebino ne portugalais, bet tvarkingais kostiumuotais juodaodžiais, kurie kas keliolika metrų gan įkyriai siūlė testuoti marihuaną ir kokainą.

"Įspūdį padarė ir Vasco da Gamos kapas, architektūra", – menininkas dažnai darbus vertino per savo profesijos prizmę. Po akimirkos G.Balkevičius šyptelėjo: – Nustebino ir nuolaidos. Ne tokios, kaip pas mus – kylančios kainos, po to ant viršaus užklijuotI lipdukai su neva "milžiniškomis" nuolaidomis."

Nustebino ir nuolaidos. Ne tokios, kaip pas mus.

Geros odos batus, kainavusius 120 eurų, ten galima nusipirkti už 35, kainavusius 40–50 eurų – už 9, 12–15 eurų kainavusius marškinėlius – už 3 eurus.

"Nuo 3 iki 1 000 eurų kainavo ir garsusis Porto vynas", – pastebėjo Gytautas.

6 eurus kainavo ir itin didelė karšto patiekalo porcija. Tačiau tai – jau nelegaliuose baruose.

"Pirmuose aukštuose – parduotuvės, o gatvėje tave slapta pakviečia atseit testuoti maisto į kiemą, – Portugalijoje kauniečių aštuntukas apsilankė ir nelegaliuose baruose bei kavinėse. – Kiemuose užlipi į antrą aukštą, o ten kelių kambarių butuose – barai. Pažymėti stalai, kėdės, daug žmonių, didelės porcijos, pigu ir – jokių kasos aparatų!"