"Jubiliejinis, 45-asis, "Poezijos pavasaris" bus kitoks nei anksčiau", – tikina kaunietiškosios poezijos festivalio renginių dalies organizatorius, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis.
Kitą savaitę Kaunas taps Lietuvos poetų Meka – be kitų tarptautinio poezijos festivalio renginių, čia vyks svarbiausias – "Poezijos pavasario" laureato pagerbimo vakaras.
– Ką šiemet darysite kitaip nei anksčiau?
– Kitoks bus laureato pagerbimo vakaras Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje. Skirtingai nei anksčiau, jis bus minimalistinis formos požiūriu. Pernai sulaukėme priekaištų, kad renginys užsitęsė – truko tris valandas. Šiemet tikimės sutilpti į pusantros. Be to, skirtingai nei anksčiau, poetai viso per visą vakarą bus ne priešais publiką, o joje – ant natūralios kiemelio pakylos jie kils tik skaityti savo eilių arba atsiimti apdovanojimų. Per visą vakarą poetai galės betarpiškai bendrauti su publika – kad ir dalyti autografus.
– Kas šiemet pretenduoja į metų Poetų poeto laurus?
– Šiemet į "Poezijos pavasario" laureato vardą pretendavo penki poetai, pernai išleidę po poezijos knygą. Tai Vladas Braziūnas, Jonas Kalinauskas, Elena Karnauskaitė, Rimvydas Stankevičius ir Agnė Žagrakalytė. Laureatas paaiškės penktadienį.
– Poezijos pavasaris gimė ir išpopuliarėjo Lakštingalų slėnyje Palemone. Ar kada nors į jį sugrįš?
– Nuo to laiko, kai laureatui skiriamą piniginę premiją (kurią šiemet sudarys 7 tūkst. litų iš Kauno miesto savivaldybės – dar viena šventės rengėjo – biudžeto) susiejome su Maironio vardu, logiška iškilmingą vakarą rengti čia, muziejaus sodelyje. Atrodo, kad būnant čia mus iš aukštybių pasiekia garsiojo dainiaus palaiminimas. Be to, Maironio lietuvių literatūros muziejus įsikūręs beveik miesto centre, o tai yra patogi žmonėms atvykti vieta. Iš Palemono vakare į skirtingus mikrorajonus sugrįžti būtų sudėtingiau.
– Ar, be "Poezijos pavasario", Lietuvoje dar yra ryškių viešų poezijos skaitymo renginių?
– Poetų ir skaitytojų susitikimai vyksta ir per knygų sutiktuves, jubiliejinius vakarus. Neseniai tame pačiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje minėjome gyvojo klasiko Jono Strielkūno 70-metį. Susirinko pilna salė. Nespėdavo aktorius garsiai perskaityti jo eilių, kas nors iš publikos tyliai pakuždėdavo tas eilutes mintinai.
Tačiau su tokiais renginiais nereikia perlenkti lazdos. Jų turi būti, bet ne per daug.
– Ar tai ne fenomenas – poezijos tomeliai knygynų lentynose užsiguli, o "Poezijos pavasaris" surenka beveik tūkstantines auditorijas?
– Iš tiesų, "Poezijos pavasaris" paprastai nuvilnija per visą Lietuvą, surinkdamas didžiules auditorijas. Tačiau bendravimas su poetu neturėtų atstoti skaitytojo tiesioginio bendravimo su poezija, individualaus santykio. Tai yra pagrindinė vertybė. Poetas – tik kelrodis į poezijos žemę, į konkrečią knygą ar eilėraštį.
O dėl poezijos knygų – taip, jų tiražai mažėja. Pirmojo "Poezijos pavasario" almanachas 1965 m. buvo išleistas 10 tūkst., šiemetinis – 800 egzempliorių tiražu. Nors tiražas sumažėjo dešimt kartų, tai nereiškia, kad tiek pat Lietuvoje sumažėjo dėmesys poezijai. Pasižiūrėkime į šios šventės renginius, ir suprasime, kad nieko panašaus neįvyko.
– Kokie kiti "Poezijos pavasario" renginiai vyks Kaune?
– "Poezijos pavasario" renginių savaitė Kaune prasideda pirmadienį jaunųjų poetų skaitymais. Antrasis renginys – populiariausias, išskyrus laureato vainikavimo vakarą Maironio muziejuje. Tai poezijos mėgėjų kūrybos vakaras "Negaliu be eilėraščių". Garantuoju, kad salė bus pilnutėlė poetų. Jie – ir publika, ir autoriai. Vakare dalyvaus nuo profesorių iki namų šeimininkių – pastarųjų turbūt bus daugiausia. Šie žmonės gieda, kaip jiems giedasi.
– Ar sutinkate su teiginiu, kad Lietuvoje kas antras – poetas?
– Būti poetu – Dievo dovana. O žiūrint plačiąja prasme, visi turime savyje kažką netikėto, šviesaus, kitoniško, nebuitiško, nekasdieniško. Tik ne visi sugebame tai išreikšti žodžiais. O poetams duota privilegija, kad jie sugeba tai išreikšti ir kitus sudominti.
– Į "Poezijos pavasario" savaitę šiemet įtraukėte ir 1 Lito premijos teikimą bei "Pegasą 2008" – Kauno rašytojų 2008 m. apžvalgą. Kodėl?
– Taupome. "Pegase 2008" apžvelgsime Kaune išleistas prozos, poezijos, vaikų literatūros, vertimų knygas. Čia mums talkino Vytauto Didžiojo universiteto docentė Inga Stepukonienė ir jaunieji lituanistai. Jie skaitė mūsų knygas ir renginyje tars vertinimo žodį. Vakare bus įteiktas prestižinis mūsų, kauniečių, apdovanojimas – 1 Lito premija. Ją šiemet skiriame vaikų poetai Zitai Gaižauskaitei už eilėraščių rinktinę "Kur keliauji, debesėli?" Komisija, kurią sudaro Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos nariai, nusprendė, kad ši knyga šiemet verčiausia premijos.
Kita festivalio renginių grupė – poezijos popietės klasikų sodybose. Rašytojas Jackas Londonas yra pasakęs: "Mirę rašytojai be gyvųjų nieko nereiškia." Kad mirę rašytojai būtų nuolat gyvi, turime apie juos priminti. Norime pasiekti platesnę auditoriją ir kad pagerbtume klasikų atminimą. Tikimės, kad į šiuos renginius ateis pačios įvairiausios publikos – ir ištikimų poezijos mylėtojų, ir sodybų kaimynystėje gyvenantys kauniečiai.
– "Poezijos pavasaris" vadinamas tarptautiniu renginiu. Koks tas tarptautinis aspektas?
– Nenorime nuskriausti užsienyje gyvenančių lietuvių – sparnuoto žodžio mylėtojų. Trečius metus iš eilės mūsų poetai vyks į festivalio renginius užsienyje – Punkse, Dubline, Hamburge, Kaliningrade. Be to, į festivalio renginius Lietuvoje atvyksta užsienio poetai. Kaune eilės liesis ne tik lietuvių, bet ir turkų, portugalų, vokiečių, baltarusių kalbomis.
– Kas jums yra "Poezijos pavasaris"?
– "Poezijos pavasaris" – tai kasmetė momentinė poezijos proceso nuotrauka. Po jo poetai vėl grįžta prie savo vidinio gyvenimo, rankraščių.
Vietoj "Poezijos pavasario" vizitinės kortelės
Pavardė, vardas: "Poezijos pavasaris".
Gimimo metai: 1965 m. birželio 18 d. 18 val.
Gimdytojai: Justinas Marcinkevičius ir Ko.
Gimimo vieta: Kaunas, Palemonas, Lakštingalų krantinė, Lietuva.
Giminystės ryšiai su lietuvių literatūra: kaip šakų su šaknimis. Daugiausia mišrūs – kraujo, žodžio, pareigos etc.
Gimtoji kalba: širdies ir jausmų, artikuliuota ir ne.
Populiacija: 45 laureatai (kasmet po vieną).
Arealas: visa pavasarinė Lietuva. Taip pat – lietuvių bendruomenės Lenkijoje, Airijoje, Vokietijoje, Rusijos Federacijoje. Perspektyvoje – Latvijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Laureato išrinkimo tvarka: dabar – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos slaptu balsavimu iš keleto kandidatų už geriausią kiekvienų praėjusių metų poezijos knygą.
Laureato pagerbimo vieta, data: Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas, kasmet gegužės paskutinę savaitę.
Laureato apdovanojimai: anksčiau – ąžuolų vainikas, S.Nėries prizas, šimtai aplodismentų. Dabar – laureato diplomas, ąžuolų vainikas, tautinė juosta, Maironio piniginė premija, tūkstantis aplodismentų.
Duomenis surinko: Petras Palilionis
"Poezijos pavasario 2009" renginiai Kaune
Gegužės 25 d. 17 val. – Poezijos vakaras "Jaunųjų lyra" Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56).
Gegužės 26 d. 17 val. – Poezijos mėgėjų kūrybos vakaras "Negaliu be eilėraščių" Kauno menininkų namuose.
Gegužės 27 d. 17 val. – "Pegasas 2008" – Kauno rašytojų 2008 m. knygų apžvalga, 1 Lito premijos įteikimas Kauno menininkų namuose.
Gegužės 28 d. 17 val. – Poezijos popietės klasikų sodybose: B.Brazdžionio sodyboje (Taikos pr. 21), S.Nėries memorialiniame muziejuje (S.Nėries g. 7, Palemonas), V. ir B.Sruogų memorialiniame muziejuje (B.Sruogos g. 21).
Gegužės 29 d. 18 val. – "Poezijos pavasario" laureato paskelbimas ir iškilmingas apdovanojimas Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje (Rotušės a. 13).
Naujausi komentarai