Jos pietinį krantą skalauja Viduržemio jūra, o vakarinis kampas įžūliai išsikišęs į Atlanto vandenyną. Rytinė šalies dalis nusėta kalnagūbriais, o didžiausi Lamanšo sąsiaurio uostai išsidėstę šiaurinėje pusėje.
Šioje šalyje kitokia kultūra, menas, literatūra, architektūriniai paminklai. Čia namai statomi ant uolų, žavi nuostabūs peizažai ir kalnai, puikus maistas, didelis vyno pasirinkimas bei stiprus žmonių gyvenimo džiaugsmas. Tokia ji – Prancūzija.
Garsiojo vandens šaltiniai
Atvykę į Rono slėnio regioną, patraukėme tarpeklių išraižyto laukinio Ardeche‘o krašto link. Prieš tai aplankėme Evian – les–Bainso kurortą, į kurį plūsta mineralinių vandenų gerbėjai iš viso pasaulio.
Miestelį išgarsino mineralinis vanduo, kuris Alpių papėdėje buvo atrastas XIX amžiaus pradžioje. Lietaus vanduo viršukalnėse mineraliniu gruntu leidžiasi kalnų masyvais. Taip jis švariai išvalomas bei prisisotindamas mineralinių druskų. Tad kalno papėdėje jau gaunamas natūralus mineralinis vanduo.
Kiekvienas save gerbiantis prancūzas ar turistas mėgaujasi miestelio vardu pavadintu mineraliniu vandeniu „Evian“. Kurorto krantą skalauja antras pagal dydį centrinėje Europoje Lemano ežeras. Pažvelgęs į kitą jo krantą išvysti Šveicarijos miesto Lozanos kontūrus.
Ilgai neužsibuvę pirmajame aplankytame Prancūzijos miestelyje, traukėme toliau – Annesy link. Šis miestas vadinamas mažąja Venecija ir yra viena žaviausių Alpių vietovių. Annesy istorija pradėta skaičiuoti jau nuo XII amžiaus – senoviniai pastatai akivaizdžiai patvirtina garbingą miesto amžių. Mažą viduramžių senamiestį kerta gausybė kanalų, o akį džiugina gėlėmis išpuošti tiltai.
Visi už irklų!
Artėdami Ardeche‘o regiono link stebėjome vynuogynus, saulėgrąžų, alyvuogių laukus, kalnagūbrius, išlikusiuis viduramžių namus, kurių architektūra darniai susilieja su gamta.
Šiame krašte siūloma dalyvauti įvairiose vyno degustacijose, aplankyti vynuogynus per vienos dienos kelionę, išvysti vyno rūsius ir susipažinti su vietine vyno kultūra. Šią pramogą išbandėme tik Provanso regione.
Ardeche‘o kraštovaizdis – ypač uolėtas, jis atsikartoja net ir po žeme, kadangi visas kraštas pilnas stalagmitų ir stalaktitų urvų. Čia apsistojome ilgėliau, nes Ardeche labai išplėtotas turizmas ir yra kur apsilankyti bei daug ką pamatyti.
Kraštą apraizgiusi to paties pavadinimo upė, kuri nėra ilga, tačiau itin srauni. Ją labai vertina baidarių bei kajakų mėgėjai. Šią pramogą išbandėme ir mes.
Kvapų ir spalvų karalystėje
Irdamiesi baidarėmis pamatėme sraunaus Ardeche‘o vandens išgraužtus įspūdingus kanjonus, gamtos sukurtą akmeninį tiltą virš upės, vadinamą Pont d‘Arc. Šioms grožybėms pamatyti ir jomis pasigėrėti krante įrengtos specialios aikštelės, kuriose galima sustoti pailsėti, paiškylauti bei įamžinti įspūdingus vaizdus.
Netrukome užkopti ir į kalnus, kuriuose akys raibo nuo nematytų gamtos gėrybių, – skanavome figų vaisių, prisirinkome pasakiško aromato mėtų lapelių bei čiobrelių. Visos šios gėrybės buvo skirtos vakaro arbatai.
Daugelį keliautojų šiame krašte pakeri levandų laukai, kurių kvapą gali užuosti kelių kilometrų spinduliu. Abejingų vaiskaus violeto laukų grožiui nelieka.
Lygesnėje šio krašto pusėje išvydome įsikūrusius vaizdingus senovinius kaimelius – Balazucą ir Vogue‘ą. Abu jie savo gyvenimą skaičiuoja nuo XII amžiaus. Akmeniniai namai čia stovi ant stačių uolų virš nuošalaus Ardeche‘o upės tarpeklio – šis vaizdas bemat pakeri ir ilgam įsirėžia į atmintį.
Popiežių mieste klesti menai
Nė viena kita Prancūzijos sritis taip nesužadina vaizduotės kaip Provansas, tad ištyrinėję Ardeche‘ą patraukėme išsvajotojo krašto link. Pirmiausia aplankėme vieną žavingiausių Pietų Prancūzijos miestų Avignon‘ą (Avinjoną).
Atvykome tuo metu, kai čia vyko didžiausias Prancūzijoje festivalis, apimantis dramą, baletą ir klasikinės muzikos koncertus. Pabirę po miestą artistai stebino minispektakliais, žavėti nepaliovė šokėjai, muzikantai – laisva meninė dvasia pleveno visame mieste.
Avignon‘as kitaip dar vadinamas Popiežių miestu. Aukštai virš miesto stūksantys Popiežių rūmai matyti iš toli. Aplink juos įrengtus dekoratyvinius tvenkinius pamėgo gulbės, o iš apžvalgos aikštelių atsiveria vaizdingi apylinkių toliai.
Kairėje nuo Popiežių rūmų stovi XIII amžiuje pastatyti Mažieji rūmai, kadaise buvę Avignon‘o arkivyskupo rezidencija. Šiame mieste verta užtrukti ilgiau ir neskubant pasivaikščioti siauromis gatvelėmis, aplankyti katedras ir bažnytėles bei įvairius meno muziejus.
Pirmyn – užkariauti kanjono
Verdono tarpekliai – viena įspūdingiausių gamtos įžymybių Europoje. Tamsi Verdono upė teka per gilų slėnį kreivomis uolomis ir kūgio pavidalo viršukalnėmis.
Čia savo jėgas išbandyti gali kalnų turizmo mėgėjai, nes Gorges du Verdono kanjonas yra didžiausias Europoje. Tokiai pagundai neatsispyrė ir mūsų kompanija – į kanjoną kopti mums teko aštuonias valandas. Leidžiantis žemyn galvoje vis sukosi įkyri mintis: „Ir kas mane nešė į tą galerą?“
Tačiau dabar, prisiminus kanjono galybę ir užburiantį grožį, aukštybėse girdėtą ir regėtą krištolinę sraunią kalnų upę, kuri karštą dieną atneša malonią gaivą, kvapą gniaužiantį aukštį, cikadų „čiulbesį“, galima pasakyti – ko gero, tai ir buvo viskas, ką geriausio galėtumei sugalvoti apie rojų.
Naujausi komentarai