Smaragdiniai paplūdimiai, užburiantys gamtos vaizdai, saulė, šiluma – atrodytų, tikra palaima prie pastelinio kraštovaizdžio ir permainingo klimato pripratusiems lietuviams. Deja, į kelionę po Indijos vandenyno salas išsiruošusiam neringiškiui Arūnui Burkšui rojaus kampeliu vadinamame krašte teko patirti ne tik džiugių akimirkų, bet ir sukrečiančių akibrokštų.

Įveikė tūkstančius kilometrų

Verslininkas ir jo žmona Valentina – aistringi keliautojai. Į kruizą laivu pora išsirengė pirmą kartą. Iškyla iš Mauricijaus prabangiu laineriu "Costa Allegra", užsukant į Seišelius, Madagaskarą ir Reunioną, sutapo su sutuoktinių bičiulio gimtadieniu.

Tad laive, kuris talpina apie 1000 turistų, išsiskyrė ir nemaža lietuvių kompanija. Kaip suskaičiavo keliautojai, per dvi savaites, aplankant vis kitą uostą, vandeniu buvo įveikta apie 10 tūkst. kilometrų.

"Costa Allegra" – tos pačios italų kompanijos, kuriai priklauso ir liūdnai pagarsėjusi "Costa Concordia", kruizinis laivas. Pastarasis laineris katastrofą patyrė praėjus vos porai dienų po to, kai A.Burkšas ir jo bendražygiai grįžo į Lietuvą.

Pašnekovas neneigė, kad šis įvykis nejučia sugrąžino į kelionę ir privertė susimąstyti, kokių padarinių galėjo laukti, jei avariją būtų patyręs jų laivas.

"Nors tai ne pats didžiausias laineris, bet masteliai vis tiek įspūdingi – šimtai kajučių, daug aukštų. Atrodo, gerai moku orientuotis aplinkoje, tačiau patekus į tokį laivą bent jau pirmą dieną labai sunku susigaudyti", – kalbėjo A.Burkšas.

Banga apvertė laivelį

Turistams iš Lietuvos teko patirti ir kvapą gniaužiantį nuotykį – išgyventi savotišką mini katastrofą.

Tai nutiko keliautojų kruiziniam laivui prisišvartavus viename Madagaskaro uostų.

Lietuvių kompanija išsinuomojo tris laivelius, kad galėtų paplaukioti tarp salų, ir vieną ekipažų išvertė didžiulė banga. Apvirtus nedidukui katamaranui, 15 žmonių, tarp kurių buvo ir trys vietiniai gidai, sukrito į vandenį. Pasak patyrusio buriuotojo, jam tokie atsitikimai – ne naujiena.

"Daugumai tai buvo šokas, kai kurie net nemokėjo plaukti. Bet galiausiai visi sėkmingai sulipome ant mažiuko laivo dugniuko. Viena moteris saloje buvo nusipirkusi labai gražią staltiesę, tad ji mums atstojo burę. Žinoma, šaukėmės pagalbos, bet neprisišaukėme, iki artimiausių salų – 7–8 kilometrai", – prisiminė pašnekovas.

Nelaimėliai liko be jokio ryšio su aplinkiniu pasauliu, bet su viltimi, kad anksčiau ar vėliau vėjas prineš juos prie kranto. Lietuviai buvo priblokšti gelbėtojų neveiklumo – pagalbos jie sulaukė tik po dviejų valandų.

"Reakcijos buvo nulis, tik vos ne prieš pat išplaukiant kruiziniam laivuiui, kai likusieji mūsiškiai grįžo į laivą ir pakėlė vėją, pradėjo mūsų ieškoti. O smagiausia, kad visai prieš pat pasirodant gelbėtojams aplinkui ratus pradėjo sukti du rykliai", – makabriški momentai iki šiol gyvi A.Burkšo atmintyje.

Stebino seksualios sėklos

Daugelį pasaulio šalių išmaišęs A.Burkšas pripažino, kad egzotiškose salose keliautojus pirmiausia paperka gamtos grožis, o atvykėlius iš žiemos sukaustytų kraštų – žinoma, ir vasariška šiluma.

Tad neringiškis prisipažino, kad žiema, kai už lango nespaudžia šaltukas ir nematyti sniego, taip pat buvo gana egzotiška patirtis.

"Nebuvo nė dienos, kad būtų mažiau kaip 25 laipsniai šilumos. Kiekviename paplūdimyje – šiltas, skaidrus vanduo, gali tiesiog nerti su vamzdeliu ir gėrėtis įspūdingomis žuvimis. Žinoma, kraštuose, kur šilta, gamta visur graži. Jūros gyvūnija šiame regione kiek skurdoka, bet krante, tuose pačiuose Seišeliuose, gali išvysti chameleonų, įspūdingo dydžio vėžlių, Madagaskare – baobabų, kurių gali tikrai ne visur pamatyti. Ir augalų įvairovė, be abejo, labai įdomi", – pasakojo pašnekovas.

Seišeliuose keliautojai apsilankė botanikos parke, kur išvydo didžiausias pasaulyje augalo sėklas.

"Jos atrodo seksualiai, tarsi kiaušidžių formos. O dydžio – kaip keturi krepšinio kamuoliai", – įspūdžiais dalijosi A.Burkšas.

Norėjosi kuo greičiau pabėgti

Pašnekovo žodžiais, nors turistai į šiuos kraštus masinami skambia reklama, jos turinys ne visiškai atitinka tikrovę.

"Apie Mauricijų sakoma, kad pirma Dievas sukūrė Mauricijų, o tik paskui – rojų. Iš tiesų ten – daug vargo. Labiausiai šiuose egzotiškuose kraštuose stebina kontrastas tarp skurdo ir grožio. Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie ten susikūrė gerą socialinį būvį", – kalbėjo verslininkas.

Keliautojus ypač sukrėtė skurdas Madagaskare.

"Atplauki į kokį uostą ir matai ne dešimtis, o šimtus jaunų vyrų, sėdinčių ir laukiančių bet kokio darbo. Žmonės už du dolerius per dieną plaktukais skaldo didelius akmenis. Negali likti abejingas, kai matai, kokios jų buities sąlygos, kaip jie gyvena, – kalbėjo pašnekovas. – Visą tą laiką, kol tu ten būni, kažkas įsikibęs į ranką prašo išmaldos. Bet negali visų sušelpti ir nežinai, kaip elgtis, atrodo, kad kai duodi, iš jų tyčiojiesi."

Pasak A.Burkšo, net kitose jo aplankytose vargingose, kad ir Lotynų Amerikos, šalyse tokio slogaus įspūdžio patirti neteko. Jį ir bendrakeleivius stebino, kodėl į tokias vietas rengiamos ekskursijos.

"Ko ten važiuoti žiūrėti? Iš tokių vietų norisi tik kuo greičiau pabėgti. Tikrai gyvenime nežadu grįžti į Madagaskarą", – sau prisižadėjo keliautojas.

Ar A.Burkšas dar kada susigundytų kokiu kruizu? Vargu – prisipažino pašnekovas. Verslininkas neneigė, kad tai gana brangus malonumas.

"Jokiu būdu nesigailiu, tai buvo įdomi patirtis. Bet už tiek pinigų būtų galima susiorganizuoti dvi keliones kur nors kitur. Žinoma, yra žmonių, kurie tik taip ir poilsiauja. Štai mūsų laive buvo gana daug rusų – kai kurie jų kruizu plaukia po dvidešimt kelintą kartą", – šypsojosi pašnekovas.