Aktoriaus Ramūno Šimukausko gyvenimas šiuo metu bėga itin greitu tempu. Birželį su aktore Egle Jackaite jis pasirodys spektaklyje "Laisva meilė", kuriame nagrinės neišsemiamas meilės ir ištikimybės temas.

– Iki premjeros liko dvi savaitės. Ar jau spėjote jai pasiruošti?

– Ruošiamės, dirbame, procesas vyksta. Šią savaitę Eglė atvažiavo į Kauną, repetuojame kasdien po du kartus. Kitą savaitę važiuosime į Klaipėdą su režisieriumi Arvydu Lebeliūnu porai dienų, paskui ji vėl atvažiuos į Kauną, taip ir dirbsime. Sudėtinga, bet toks gyvenimas.

– Spektaklį pristatantis "Bravo teatras" žada atvežti jį ir į mažesnius miestelius. Ne paprasčiau būtų tartis su kokiu nors vienu teatru?

– Dideliuose teatruose paprastai yra taip, kad vasarą niekas nedirba. O aš žinau, kad vasarą irgi yra žmonių, kurie nori šį tą pamatyti teatre. Todėl mes ir pasirinkome tokį laisvo skrajojančio teatro statusą, kad būtų galima savo spektaklius rodyti ir vasarą.

Vasarą būsime Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje, dar kai kuriuose miestuose. Į pačius mažuosius turbūt važiuosime rudenį – vasarą ten žmonėms kiti darbai rūpi.

– Su šiuo teatru planuojate dirbti toliau? Ar esate pakviestas tik šiam vienam spektakliui?

– Aš esu kviestinis aktorius, teatro planus geriau žino vadybininkai, bet tikiuosi, kad jis ir toliau kurs įvairius spektaklius.

– Kodėl pirmajam pasirinko būtent jus?

– Sunku pasakyti, gal žino, kad aš labai geras artistas ir labai gerai viską suvaidinsiu, todėl bus labai geras vaidinimas. Tikiuosi, kad todėl (šypsosi).

– Ar buvo sunku jus įkalbėti dirbti šiame spektaklyje?

– Ne, nes aš žinau šitą pjesę. Ji yra labai gera, linksma, pamokoma, ir filosofiška, ir psichologiška. Todėl mane įkalbėti tikrai sunku nebuvo.

– Siužetas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana banalus. Ko tokiu atveju reikia, kad jis patrauktų žmones?

– Iš principo visos istorijos apie meilę yra banalios ir gerai žinomos. Net jei, pavyzdžiui, paimtume Williamą Shakespeare'ą. Viskas priklauso nuo to, kaip tai parašyta ir suvaidinta.

Istorija, aišku, būna panaši: kažkas kažką myli, kažkas ne, kažkas neištikimas. Bet šiame spektaklyje panagrinėta gilesnė psichologija – vyrų laisvės troškimo, moterų šeimos puoselėjimo. Pataikyta į labai stiprius stereotipus, ir manau, kad tai šios pjesės stiprybė. Ir be to, aišku, labai geras humoras.

– E.Jackaitė sako, kad istorija jai labai artima, nes pačiai teko viską išgyventi. Ar jums šie žodžiai taip pat tinka?

– Manau, kad tokiam jaunuoliui kaip aš, kuris yra turėjęs gyvenime kažkokių patirčių, yra buvę visokių dalykų. Pjesės situacijos nors ne identiškos, nes aš nebuvau vedęs ir apie santuokinę neištikimybę negalėčiau kalbėti, bet iš principo žinomos ir atpažįstamos. Ir, manau, jos bus atpažįstamos daugeliui žiūrovų.

– Ar šis spektaklis bus pirmas bendradarbiavimas su E.Jackaite? Kokie įspūdžiai iš repeticijų?

– Taip, dirbame kartu pirmą kartą, ir įspūdžiai kol kas labai geri, viskas sekasi puikiai.

– Dabar labai populiarėja monospektakliai, jūs vaidinsite dviese. Iš kur atėjo tokia mada?

– Dabar banga tokia, bet monospektaklių visada buvo. Manau, ne taip svarbu, keliese vaidina, svarbiau, ką ir kaip. Šiuo atveju dviese kažkuria prasme yra įdomiau vaidinti nei vienam.

– Ką lengviau vaidinti – komediją ar tragediją?

– Sunku atsakyti. Iš principo, jei imti tragediją, tikrąja prasme, labai stiprią dramą, angažuotam žiūrovui, kuris ateina ir žino, kad dabar pamatys labai liūdną istoriją apie kažką, jį sugraudinti lengviau negu žiūrovą, kuris ateina žinodamas, kad gal bus linksma, ir laukia žiūrėdamas, maždaug – palinksminkite mane. Tai, ko gero, sunkiau.

– Tačiau jus labiau pažįsta kaip komedijos aktorių.

– Televizijos auditorija padarė iš manęs komiką, bet aš savęs tokiu absoliučiai nelaikau. Manau, kad geram artistui turi pavykti suvaidinti dramą, tragediją, bet ką. Kadangi aš save priskiriu prie tų neblogųjų, tai manau, kad man pavyksta ir tai, ir tai. Gal kartais visai neblogai.

Apie spektaklį

"Bravo teatro" spektaklio "Laisva meilė" premjera – birželio 10, 11 ir 22 d. Vilniuje bei Kaune. Jis sukurtas pagal Nobelio premijos laureato, garsaus italų dramaturgo Dario Fo ir jo žmonos Francos Rame pjesę "Laisva meilė".

Spektaklio siužetas – apie meilę ir ištikimybę. Vyras pasiūlo žmonai gyventi santuokoje laisvos poros principu – be abipusių ištikimybės ir meilės įsipareigojimų... Mat jis mano, kad tik taip galima išsaugoti sąžiningus ir ilgalaikius šeimyninius santykius. Žaidimo taisyklės abiem pasirodo paprastos ir patogios – visa, kas tikra ir tvaru, priklauso šeimai, o už jos ribų – tik akimirksnio malonumai ir pabėgimas nuo kasdienybės. Tačiau vėliau paaiškėja, ko vyras tikrai nesitikėjo, – ir žmona ryžtasi pasinaudoti sutuoktinių susitarimu ir... susirasti meilužį.