Pagrindinės šiuolaikinio lietuvių meno tendencijos – vienoje ekspozicijoje. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaryta paroda "Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų".

Tęsia tradiciją

Ši paroda – tai pirmoji naujo tūkstantmečio Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalga, kurioje pristatoma daugiau nei 70 menininkų ir beveik 100 kūrinių.

Šia paroda ŠMC tęsia apžvalginių Lietuvos dailės parodų tradiciją, taip dalyvaudamas ir naujausios meno istorijos rašyme.

Viena didžiausių tokių parodų – "Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų" – siekė pateikti kuo išsamesnį pirmo nepriklausomybės dešimtmečio meno raidos vaizdą, išryškindama "senosios" ir "naujosios" dailės sandūrą.

Paroda "Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų" remiasi kiek kitokiais istorijos rašymo principais nei jos pirmtakė ir išskiria bei pristato keletą svarbių kūrybos strategijų, kurios keitė pastarojo dešimtmečio Lietuvos dailę.

Atskleidžiamos tendencijos

Pagal svarbiausias pastarojo dešimtmečio šiuolaikinių menininkų kūrybos strategijas pavadinti ir penki naujosios parodos skyriai: "Apropriacija", "Bendradarbiavimas", "Dokumentalumas", "Fikcijos" ir "Institucinė kritika".

Skyriuje "Apropriacija" pristatomi menininkai, kurie savo kūryboje panaudoja rastus objektus ar svetimus kūrinius. Skyriuje "Bendradarbiavimas" ieškoma naujų kūrinio autorystės ir bendravimo modelių. O skyriuje "Dokumentalumas" atskleidžiami esminiai menininkų tyrinėtojų kūrybos bruožai.

Skyriuje "Fikcijos" demonstruojami menininkų darbai, kuriuose fikcijos suvokiamos ne kaip tiesos priešybė, o kaip tikrovės daugiskaita, o skyriuje "Institucinė kritika" tyrinėjami esami meno sistemos veikimo principai ir siūlomi nauji.

Kaip teigė parodos kuratoriai, kai kurių menininkų darbai pateko į keletą parodos skyrių, nes griežtų ribų tarp šių šiuolaikinio meno strategijų nėra.

Pasak parodos kuratorių, penkių parodos skyrių struktūra primena italų rašytojo Italo Calvino paskaitas apie literatūros vertybes, pirmąkart išleistas 1988 m. esė knygoje, pavadintoje "Šeši pasiūlymai ateinančiam tūkstantmečiui". Joje paskaitų turėjo būti šešios, tačiau šeštoji, pavadinimu "Nuoseklumas", taip ir liko neparašyta. Ši naujojo tūkstantmečio pradžios Lietuvos dailės paroda taip pat neturi šeštojo skyriaus ir neslepia savo pačios sąmoningo nenuoseklumo.

Užuot mėginę papasakoti "visą" istoriją, parodos rengėjai siūlo vieną iš būdų, kaip interpretuoti pastarojo dešimtmečio meno praktikas.

Kūrėjai – iš "pirmosios lygos"

Parodos rengėjai teigia, kad parodoje "Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų" siekė pademonstruoti ne pačius garsiausius menininkų darbus, o tuos, kurie geriausiai atskleidžia vyraujančias šiuolaikinio meno tendencijas.

Vis dėlto, kaip per parodos atidarymo šventę teigė viena jos kuratorių Linara Dovydaitytė, demonstruojami ir "šiuolaikinio meno pirmosios lygos žaidėjų darbai". Parodoje galima išvysti tokių visame pasaulyje garsių Lietuvos menininkų kaip Žilvinas Kempinas, Deimantas Narkevičius, Artūras Raila, Mindaugas Navakas, Nomeda ir Gediminas Urbonai darbų.

Parodoje taip pat pristatomi Roberto Antinio, Konstantino Bogdano, Evaldo Janso, Gintaro Makarevičiaus, Jono Meko, kitų iškiliausių šiuolaikinio meno kūrėjų darbai.

Per parodos atidarymą buvo pristatytas ir specialiai jai išleistas katalogas lietuvių ir anglų kalbomis, kuriame pateikta ne tik parodos, bet ir viso pastarojo dešimtmečio meno scenos apžvalga.