Vasaros karščių išvarginti menų gerbėjai nekantriai laukia 11-osios Baltijos tarptautinio meno trienalės. Rugpjūčio 24 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje prasidėsianti trienalė skirta kinui ir performansui.
Kokia ji bus ir kokiomis staigmenomis nustebins vilniečius, "Vilniaus dienai" pasakoja renginio kuratoriai Defne Ayas (Roterdamas), Benjaminas Cookas (Londonas), Ieva Misevičiūtė ir Michaelis Portnoy (Niujorkas).
– Šiemetės trienalės dalyvių kūryba bus pristatoma per vieną žmogų – Mindaugą. Kas yra tas Mindaugas? Ir kodėl nutarta pasirinkti tik vieną "auką"?
D.Ayas: – Bienalės, trienalės ir kitos svarbios meno parodos pastaruoju metu ypač plečiasi. Kiekviena nauja bienalė būna vis didesnė ir brangesnė nei ankstesnioji. Jų organizatoriai vis dažniau sąmoningai suvokia, kad žiūrovams darosi sunku tokias parodas aprėpti.
Baltijos trienalė kurį laiką ėjo panašiu keliu – kiekvieną kartą paroda buvo vis didesnė, beprotiškesnė ir labiau tarptautinė nei ankstesnioji. Būtent taip Baltijos trienalė užsitvirtino prestižinę vietą meno pasaulio žemėlapyje. Tačiau dabar atrodo įdomiau koncentruotis į ką kita: ne į statistiką, o į žmogišką patirtį, jei norite – patį žmogiškumą, tai, kaip šiandienos žmogus juda ir kuo kvėpuoja. Be to, asketiškumas – ir mūsų užduotis, ir išraiškos priemonė.
M.Portnoy: – Esame tikri, kad ir be milžiniškų pastangų bei investicijų įmanoma dalytis idėjomis ir priversti jas įgyvendinti įvairiausiuose kontekstuose. Neatsitiktinai didelė dalis trienalės yra skirta solo performansams ir kinui, sukurtam remiantis itin individualia vizija. Mindaugas gali dalyvauti daugybėje skirtingų scenarijų, įgyvendinti gausybę idėjų. Net ir pats vardas reiškia "daugiamintis", tačiau jis toks populiarus, kad gali reikšti ir tiesiog "kiekvienas, bet kas".
– Kaip, jūsų nuomone, visa tai atrodys? Kodėl performansų atlikėjas pavadintas būtent Mindaugu, o ne Jonu?
I.Misevičiūtė: – Nuostabu, kad šis vardas, būdamas toks populiarus, drauge nurodo ir vieną konkretų asmenį Lietuvos istorijos glūdumose – karalių Mindaugą. Jau vien minėdami šį vardą kalbame apie vietos kontekstą, įvairias tradicijas, papročius, jų atsiradimą ir atsinaujinimą.
D.Ayas: – Kiekvieną dieną Mindaugą režisuos vis kitas menininkas. Žmonės jį galės sutikti kaskart vis kitoje miesto vietoje, panirusį į vis kitokią veiklą. Idėja panaudoti jį kaip mediumą, per kurį perteikiami menininkų kūriniai, artima tam tikrai vaidybos mokyklai, kurioje aktorius laikomas tuščiu indu. Mes paprašėme, kad menininkai tą indą užpildytų, kad kiekvienas sukurtų vis kitą Mindaugą.
M.Portnoy: – Vakarais Mindaugas ilsėsis, o jo įkūnytos idėjos persikels į ŠMC įrengtą sceną, kurioje kas vakarą pasirodys vis kitas užsienio menininkas. Šioje scenoje tarsi Mindaugo sapnų tikrovėje turėtų atsiverti dar daugiau galimybių. Sceną pavadinome "Charizmaterija".
– Kokie ilgametražiai bei trumpametražiai filmai bus rodomi trienalėje?
B.Cookas: – Turbūt tiksliausia juos būtų apibūdinti kaip menininkų kuriamą dokumentiką. Aštuoniuose programos filmuose įkūnytos itin savitos kūrėjų vizijos, be to, daugumos filmų dėmesio centre – asmenybė, savęs kūrimo tema. Aštuonių valandų trukmės programa bus kartojama ŠMC kino salėje kiekvieną trienalės dieną. Taip pat kasdien bus pristatomas ir vis naujas britų menininko Marko Aerialio Wallerio filmo epizodas. Menininkas filmuos trienalėje. Jo darbo metodas susieja kiną ir performansą, dokumentiką ir vaidybinį kiną, improvizaciją ir scenarijų.
Naujausi komentarai