"Trikerių" misija – peržengti galimybių ribas Pereiti į pagrindinį turinį

"Trikerių" misija – peržengti galimybių ribas

2009-09-26 16:00
Bendraminčiai: kasdien kartu treniruodamiesi Vladas ir Albertas pastebi ir vienas kito klaidas, ir progresą.
Bendraminčiai: kasdien kartu treniruodamiesi Vladas ir Albertas pastebi ir vienas kito klaidas, ir progresą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Trikerių" treniruotės, kurias kone kasdien galima stebėti Atgimimo aikštėje, praeivius verčia sustingti vietoje iš nuostabos. Ekstremalai "vaikšto" ne tik oru, bet ir peilio ašmenimis – daugelis jau spėjo pasimatuoti gipsą.

Įvertina ir močiutės

Naujieji nindzės, bepročiai, fanatai – Vladui Bojarovui ir Albertui Muradianui tenka prisiklausyti įvairiausių epitetų. Vis dėlto klaipėdiečiai tvirtino, kad susižavėjimo šūksnių iš praeivių girdi dažniau nei kandžių replikų.

Jūros šventės metu vaikinai sulaukė jiems neįprastos padėkos už improvizuotą šou – pagyvenusios moteriškės buvo taip sužavėtos, kad spontaniškai išsitraukė pinigines ir sumokėjo simbolinį "honorarą".

"Būna, kad žmonės sustoja su mumis nusifotografuoti arba tiesiog nori šnektelėti. Sulaukiame ne tik miestiečių, bet ir turistų dėmesio", – šypsojosi vaikinai.

Madonna padarė paslaugą

Vladas trikingu susižavėjo maždaug prieš trejus metus, Albertas – prieš penkerius. Klaipėdiečiams akivaizdžiai lengviau ore padaryti salto ar kitą įmantrią figūrą, nei pateikti trumpą trikingo apibrėžimą. Sportas, kurį Lietuvoje vis dar galima vadinti naujove, daugelį judesių "pasiskolino" iš tekvondo, kung fu ir kitų kovos menų, akrobatikos, gimnastikos, veiksmo filmų, kompiuterinių žaidimų, breiko. Išskiriamos kelios trikingo rūšys. Viena jų yra "free run", kurios esmė – įveikti tam tikrą ruožą virtuoziškai sujungiant įvairius triukus.

Trikingą išpopuliarino "YouTube" – entuziastai pradėjo kelti savo filmuotą medžiagą į tinklalapį, kartu atsirado galimybė mokytis triukų iš kitų žmonių atsiųstų vaizdo fragmentų. Didelę paslaugą pogrindiniu vadinto sporto propaguotojams padarė ir Madonna, pakvietusi "naujuosius nindzes" nusifilmuoti dainos "Jump" klipe – kone per vieną naktį trikingas tapo stilingu reiškiniu.

Dėl triukų guldo galvą

Šešiolikmetis Vladas jau spėjo įsitikinti, kad triukai padeda pelnyti merginų simpatijas. Vis dėlto "trikerių" antrųjų pusių laukia rimti kantrybės išbandymai. Ekstremalai treniruotėms aukoja kone visą savo laisvalaikį – po 3–4 valandas kasdien.

Nežinia, ar daugelis merginų, besižavinčių įspūdingais vyrukų viražais ore, sutiktų būti jų slaugėmis po traumų. Vladas prisipažino, kad jam jau penkis kartus buvo sutrenkta galva: "Manau, trikingas madingas dar ir dėl to, kad yra pavojingas. Vis dėlto traumos manęs neatbaidė. Adrenalino norisi vis daugiau".

Aštuoniolikmečiui Albertui kol kas sekasi – skaudžių traumų pavyko išvengti. "Atlikdamas kombinaciją per mažiau nei mirksnį turi susivokti, koks judesys bus toliau, ore privalai pamatyti, kaip pastatysi koją", – aiškino "trikeris".

Trikinge – tik vaikinai

Norint pradėti užsiiminėti šiuo sportu svarbiausia – noras, pranokstantis visas baimes. "Aišku, storam būtų sudėtinga pašokinėti", – pridūrė Albertas. Merginų "trikerių" kompanijoje nėra. "Manau, tai vyriškas užsiėmimas", – šyptelėjo Vladas.

Norint perprasti techninius triukų atlikimo niuansus prireikia nemažai laiko. Po alinančių treniruočių dažną nustebina atradimas – puikus rezultatas ir atsipalaidavimas yra neatsiejami. "Gali atrodyti, kad triukui atlikti reikia jėgos. Nieko panašaus. Tai, kas gražu, plaukia iš pačios širdies", – šypsojosi Albertas.

Dargana – treniruočių priešė

"Trikerių" klubuose klesti demokratija – nėra nei aiškiai apibrėžtų nuostatų, nei vadovų. "Progresas – tik tavo paties reikalas. Esi pats sau treneris", – tvirtino klaipėdiečiai.

Trikingo klubo uostamiestyje narių skaičius kinta, tačiau Vladas ir Albertas spėjo, kad šį sportą praktikuoja apie 20 žmonių, o pridėjus gerbėjus bei tuos, kurie retkarčiais pabando išmokti vieną kitą triuką, susidarytų visai smagi kompanija.

Uostamiesčio "trikerių" akys apsiblausia prakalbus apie vėlyvą rudenį ir žiemos sezoną – tuomet jau nei paplūdimyje, nei ant šlapios žolės nepašokinėsi. "Atšalus orams tenka prašytis į mokyklų sales, tačiau sąlygos ten prastos. Reikalingi ne paprasti čiužiniai, o tokie, nuo kurių galėtum ir atšokti. Teko lankytis pas bendraminčius Kaune – įžengęs į jų salę net išsižiojau. Pirma mintis buvo: "Viskas, lieku čia gyventi!" – prisiminė Albertas.

Patys sau režisieriai

Daugelis "trikerių" žavisi hiphopu, dramenbaso muzika, tačiau skambant širdžiai mieliams ritmams naktiniame klube pademonstruoti savo sugebėjimus būtų tikras iššūkis. Triukams reikia nemažai erdvės, tad jaunimas mieliau "išsikrauna" renginiuose po atviru dangumi.

Kai kuriems trikingo atstovams nusišypso laimė patekti į veiksmo juostų filmavimo aikšteles ar būti pakviestiems į reklaminius projektus, tačiau klaipėdiečiai "trikeriai" neaudžia svajonių apie "kelią į žvaigždes" – tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro. Entuziastai patys kuria trumpus filmukus, kuriuos platina draugams.

"Mano tikslas – kuo daugiau išmokti. Ne dėl kitų įvertinimo – dėl paties savęs", – tvirtino Vladas. Vaikiną šiuo metu užvaldžiusi idea fix – šuolis iš trijų metrų aukščio.

"Trikingas man padėjo suvokti, kad nėra neįgyvendinamų dalykų. Vaikystėje maniau, kad filmuose triukus turbūt atlieka kažkokie antžmogiai. Tikiu, kad visi gimstame su vienodu potencialu, tik vieni jį bando vystyti, o kiti iššvaisto gerdami laiptinėje ar trūnydami prie televizoriaus", – sakė Albertas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų