A. Broko / „Culture Bridge“ nuotr.

V. ALEKNA SPORTININKŲ FANAMS PALINKĖTŲ TOLERANCIJOS

2019-12-13 16:00
Klaipeda.diena.lt inf.

Kai laimi – savaime suprantama, o kai pralaimi – tai ilgai lieka sportininko širdyje, sulauki iš sirgalių net paniekinimo.

Kalbinti sportininkai įsitikinę, kad ryšys tarp jų ir sirgalių yra, jis nebylus, bet itin jaučiamas. Laimė turėti ištikimą sirgalių, kuris tave palaiko ne tik pasiekus aukščiausią rezultatą, bet ir pralaimėjus. Apie tai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“, rodomoje sekmadienį, 17.30 val., kalbės Virgilijus Alekna, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius.

„Maudytis šlovės spinduliuose malonu, bet sportininkui paskui sudėtinga grįžti į sunkią kasdienybę, į darbą – ne visi gali su tuo susitaikyti. Sudėtinga pakartoti gerus rezultatus ar pasiekti dar aukštesnio rezultato, o sirgaliai tikisi, kad būsi toks pat kaip buvai ar dar geresnis“, – svarsto dukart olimpinis ir pasaulio čempionas V. Alekna. Jis dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse, iš kurių parsivežė du aukso ir vieną bronzos medalį.

„Blogi atsiliepimai gal komentaruose, bet aš jų neskaitau. Nepasitenkinimo žodžių tiesiogiai netekdavo išgirsti, bet buvau tam pasiruošęs. Kai karjera ilga, sportinė forma pradeda prastėti, bet sirgalių lūkesčiai nesikeičia – juos visada stengiausi išpildyti“, – prisimena olimpietis.

Virgilijus buvo maloniai nustebęs, kai iš Pekino olimpiados 2008-aisiais grįžo su bronzos medaliu ir oro uoste buvo iškilmingai pasitiktas su orkestru.

„Mane sutiko kaip čempioną, nors trečia vieta man buvo pralaimėjimas. Žmonės nepasmerkė manęs, nors grįžau su jausmu, kad juos nuvyliau. Karjera labai ilga, matyt mano pergalės išliko žmonių atmintyje“, – šiltai ir šiandien prisimena garsus atletas.

Sirgaliams jis palinkėtų tolerancijos. Lietuvos žiūrovai nori matyti savo šalies atstovus stipriausiais, tuo tarpu kitose šalyse vien dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra didžiulis pasiekimas. Atletas spėja, kad tokį lūkestį lietuviai paveldėjo iš sovietmečio, kai tarybinis žmogus turėjo būti pats stipriausias pasaulyje, ir visa sporto sistema dirbo tam. Ir, nors sąlygos pakito, sirgaliai nenori matyti realybės ir laiko sportininkui kartelę aukštai iškėlę.

„Gerbėjas neturėtų pamiršti, kad sportininkui po pralaimėjimo ir taip sunku, o jį dar puola iš šalies – tereikia įsivaizduoti save jo kailyje. Fanams reikėtų elgtis santūriau ir labiau užjausti sportininką“, – svarsto olimpinė ir pasaulio čempionė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

„Gerbėjas ir komanda turi palaikyti kontaktą. Nebyli parama, bet jaučiama. Neveltui sako, kad žiūrovas – dvyliktas žaidėjas futbolo aikštėje“, – sako legendinis futbolo treneris B. Zelkevičius.