Kaip keičiasi žmogaus santykis su maistu, kai pradedame labiau klausytis savo kūno, o ne vaikytis mitybos madų? Ar sveikiau būtinai reiškia neskaniau? Ar pica vis dar gali likti lėkštėje? Ir kur yra riba tarp rūpinimosi sveikata ir gyvenimo, kuriame maistas tampa taisyklių bei kaltės rinkiniu?
Apie sveikesnę lėkštę be kraštutinumų, draudimų ir prarasto malonumo su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo komunikacijos specialistas, laidų vedėjas, renginių organizatorius ir dviejų kulinarinių knygų autorius Saugirdas Vaitulionis.
– Prieš kelis metus sakei, kad nesi sveiko maisto mėgėjas. Dabar atsirado knyga „Sveikiau gaminti gali visi“. Kas atsitiko žmogui tarp šių dviejų sakinių?
– Aš beprotiškai mėgstu lietuvišką bulvę, bulvių košę, cepelinus, bulvinius blynus, kugelį, picas ir burgerius. Dievinu nesveiką maistą ir daugybę metų be jokių moralinių pasekmių galėjau jį valgyti. Man nebūdavo jokių papildomų kilogramų ar negalavimų. Bet nutiko tai, kas nutinka mums visiems. Amžiaus skaičius tiksėjo ir tiksėjo. Tai man nutiko 35-ais metais. Šiek tiek pajutau, kad jei persistengiu, tai džinsai sunkiau užsidega. O nuo 40-ies po savaitgalio atsipalaidavimo priaugu 2,5 kilogramo.
Susiėmiau ne todėl, kad nušvitau ir staiga pradėjau valgyti tik šventą salotos lapą su lašiša, užaugintą psichologų. Man nutiko natūralus dalykas. Aš noriu gerai jaustis savo rūbuose.
Per mano kvepalų pristatymą iš valyklos pasiėmiau kostiumą, kurį planavau rengtis. Jis kabėjo ten du mėnesius. Renginio dieną parbėgau persirengti, nes man neužsisegė švarkas. Prie fotosienelės įtraukiau visus savo vidaus organus, nusifotografavau, o ant scenos lipau su atsegtu švarku ir apsimečiau, kad taip turi būti. Tada aš savęs labai nekenčiau ir supratau, kad reikia susiimti.
Nėra jokių stebuklų. Atsisakiau savo mėgstamiausių dalykų – bulvių ir miltinių patiekalų. Aš nesu beprotis, kuris viską išmetė lauk. Aš leidžiu sau ir blynus, ir cepelinus, tik ne kasdien, o kartą per savaitę. Per tris mėnesius, prižiūrėdamas savo mitybą, numečiau 7,5 kilogramo. Jaučiuosi lengviau, pagaliau kostiumai gula gražiai ir nebėra pagurklio. Valia yra valia ir reikia susiimti. Visi galime kontroliuoti svorį, tik reikia valios, kad ir kaip tai nesmagu.
– Susiimti yra viena, bet svarbu turėti ir sąmoningumo. Jei visą laiką eisime per draudimus, ilgai nevažiuosime.
– Aš esu labai prieš drastiškus, liguistus savęs baudimus bei griežtas dietas. Gyvenimas negali būti kančia. Mes ir taip gyvename didžiuliame strese. Sveikesnis maistas neturi būti neskanus. Pakeitus kelis ingredientus maistas tampa sveikesnis, lengvesnis, bet lygiai toks pat skanus.
– Kokį produktą seniau valgei, bet dabar jo tiesiog nebenori?
– Visą gyvenimą labai mėgau juodą duoną. Sumuštiniai su duona, dešra ir sviestu yra mano vaikystės skonis. Bet tada kažkas nutiko. Tai yra produktas, kurį mėgau, bet išmylėjau. Kelis metus tikrai nesu pirkęs juodos duonos ir man jos visiškai netrūksta.
– Ar teko pripažinti, kad įsitikinimas dėl mitybos buvo neteisingas?
– Nemanau, kad reikia kažką pripažinti. Viskam yra savas laikas, sava mityba ir mes turime skirtingus gyvenimo etapus. Nemanau, kad buvau labai nesveikai gyvenantis ir į save bet kokį maistą dedantis žmogus. Aš tiesiog buvau jaunesnis ir mano kūnas veikė kitaip. Galėjau be jokių pasekmių valgyti miltus, bulves ir kitus dalykus. Man yra 44 metai ir man reikia į mitybą žiūrėti kitaip, kad jausčiausi gerai ir atrodyčiau kaip noriu. Nesakau, kad aš nušvitau ir kažkada mano mityba buvo bloga. Ji nebuvo bloga, ji buvo tokia, kokios aš norėjau tuo metu. Dabar tokios negaliu turėti, nes ir jausčiausi, ir atrodyčiau blogai.
Galėjau be jokių pasekmių valgyti miltus, bulves ir kitus dalykus. Man yra 44 metai ir man reikia į mitybą žiūrėti kitaip, kad jausčiausi gerai ir atrodyčiau kaip noriu.
– Ar jauti, kad pakeitęs mitybą turi daugiau energijos?
– Taip. Svarbus kūno indikatorius man yra miegas. Jei pradedu blogai miegoti, vadinasi, reikia susiimti. Kavos visiškai negėriau iki 40-ies. Man ji buvo tiesiog neskani. Vienu metu buvau užsižaidęs ir man atrodė, kad krūva puodelių ryte yra baisiai gerai. Nieko čia gero. Man pradėjo dirginti skrandį. Dabar niekad negeriu kavos tuščiu skrandžiu. Esu nusibrėžęs raudoną liniją, kad ryte negaliu išgerti daugiau, nei dviejų puodelių kavos. Cirkas su penkiais puodeliais yra baigtas.
– Daug metų dirbi komunikacijoje. Ar tau neatrodo, kad mes patys sugadinome maistą socialiniuose tinkluose? Kur baigiasi rūpestis sveikata ir prasideda mitybos mada?
– Iš tų žmonių, kurie reiškiasi socialiniuose tinkluose, aš esu nykybė. Aš niekada nesilaikiau tendencijų, tokių kaip matcha. Tai yra reto šlykštumo gėrimas, kuris turėtų būti išbrauktas iš bet kur. Tepadeda Dievas visiems, kurie tai geria. Visa žaliavalgystė man yra nupušusių bepročių kliedesiai. Aš nepasiduodu madoms ir nesakau, kad sveikiau maitinuosi. Aš stengiuosi prisižiūrėti savo mitybą bet nerėkauju, kad esu guru. Neturiu kompetencijos ar diplomo, kad galėčiau aiškinti žmonėms, kaip maitintis. Todėl mano socialinių tinklų sraute galite pamatyti ir šviežių bulvių blynus, ir salotas, ir kitus dalykus. Pas mane būna ir tokių, ir tokių dienų.
Geriausiai mano mitybą diktuoja svarstyklės. Kiekvieną rytą užlipu ant svarstyklių ir patikrinu, ar viskas tvarkoje. Man reikia kontrolės, nes žinau, kad suprasiu tik tada, kai džinsai nebeužsisegs. Jausti ir matyti savo kūną yra labai sveika.
– Yra pacientų, kurių svoris labai geras, bet dėl neteisingos mitybos prasideda kitos bėdos. Maistas veikia ne tik svorį ir kūno linijas, bet ir sveikatą.
– Aš visada sakau, kad svarbu ne tik tai, kiek sveri, bet ir tai, kaip jautiesi. Visos drastiškos dietos nepriveda prie gero. Socialiniuose tinkluose matome netikėtai nušvitusias influenceres, kurios meluoja apie baltymines dietas. Panos, geriau sakykite, kokį švirkštą leidžiatės.
– Pica ar tartaras?
– Priklauso nuo dienos. Jei tai paprasta diena, tuomet tartaras, o po vakarėlio rinkčiausi picą.
– Geriau gaminti pačiam ar būti pavaišintam?
– Mėgstu ir taip, ir taip.
– Bulvės ar makaronai?
– Bulvės.
– Restoranas ar vakarienė namuose?
– Vakarienė namuose.
– Koks produktas tavo šaldytuve yra beveik visada?
– Gazuotas mineralinis vanduo.
– Kokio maisto visiškai nesupranti?
– Žaliavalgiško maisto.
– Jei likusį gyvenimą galėtum pasilikti tik vieną patiekalą, kas būtų tavo lėkštėje?
– Būsiu visiškas kaimietis, bet bulvelė.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)