Baigėsi 20-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis, aštuonias dienas siūlęs kauniečiams pažintis su šiuolaikinio šokio kolektyvais iš skirtingų žemynų.
Nepaklūsta fizikos dėsniams
Vienu išskirtinių festivalio akcentų tapo pirmą kartą į Lietuvą atvežtas vertikalus šokis. Jam atlikti italų trupė "Il Posto" pasirinko M.Žilinsko galerijos sieną. Šeštadienio vakarą kelių šimtų žiūrovų minia būriavosi prie galerijos pastato.
10 val. vakaro užgeso šalia stūksantys Laisvės alėjos šviestuvai ir Įgulos bažnyčios apšvietimo lempos. Neatsitiktinai – šviesa išjungta tam, kad neblaškytų žiūrovų dėmesio. Netrukus mėnulio pilnatis ir galingi prožektoriai iš tamsos išplėšė nemažą galerijos sienos stačiakampį. Prisikabinusi prie lyno, pritvirtinto ant pastato stogo, į šviesos stačiakampį įsliuogė viena "Il posto" šokėjų. Kurį laiką šokusi su kauke, žiūrovams neleidusia atsirinkti, kur šokėjos veidas, kur – nugara, ir taip, atrodo, kūrusi priešingus gamtai judesius, vėliau italė nusimetė kaukę. Šviesos figūroje pasirodžius antrajai šokėjai, prasidėjo įspūdingas sinchronizuotas šokis, su, atrodytų, nepaklūstančiais fizikos dėsniams judesiais, šuoliais, persivertimais, kabojimais žemyn galva. Italės Marianna Andrigo ir Elena Annovi šoko skambant elektroninei ir gyvai saksofonu grojusio kompozitoriaus, vieno pasirodymo režisierių Marco Castelli muzikai. Pasirodymą lydėjo aplodismentų banga ir susižavėjimo šūksniai.
Dominavo vaidyba
"Nieko įspūdingesnio nebuvau mačiusi. Atrodė, tarsi šokėjos būtų buvusios nesvarumo būklės, lyg skraidžiusios", – susižavėjimo matytu reginiu neslėpė Kauno bienalės vadovė menotyrininkė Virginija Vitkienė. Šokis menotyrininkei sukėlė apmąstymų, kaip per kitais metais vyksiančią tekstilės bienalę tekstilininkai galėtų bendradarbiauti su tarptautiniu modernaus šokio festivaliu.
"Tai, ką matėme či, – labai gražu, labai įdomu. Lankiausi ir kituose festivalio pasirodymuose, viskas, ką mačiau, įspūdinga, bet man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko šveicarų trupės "Alias" ir japonės iš Prancūzijos "A.lter S.essio" pasirodymai", – sakė vertikalų šokį su šeima stebėjusi kaunietė Audronė Šimelienė.
Nuo M.Žilinsko galerijos ištikimoji festivalio publika pajudėjo senojo "Lituanicos" fabriko pastato Senamiestyje link. Šioje apleistoje ir šokiui nepritaikytoje erdvėje vyko Kauno šokio teatro "Aura" ir dviejų Ispanijos teatrų bendro projekto premjera. Judesio spektaklį "Atvirų akių panoramos" pastatė, kaip ir kiti šiame pastatyme dalyvaujantys menininkai, anonimu panoręs išlikti ispanų režisierius. Užsidėję veidus dengiančius ilgaplaukius perukus, šokėjai daugiau judėjo – ropojo, šliaužė, imitavo erotiškus judesius – nei šoko. Į judesio scenas įsiterpdavo gyvai pianinu atliekama muzika, scenoje gyvai dainavo ir projekte dalyvaujanti ispanų dainininkė. Vaizdo ekrane nuolat šmėžavo užrašai apie šiuolaikinės visuomenės problemas – materializmą, ekologinį kapitalizmą, egocentriškumą, susvetimėjimą. Šis pasirodymas iš šokėjų pareikalavo ir nemažai vaidybinių pastangų.
Pasigedo šokio
Festivalio publika skirtingai vertino matytus pasirodymus. Po buvusio baleto artisto iš Lenkijos Mikołajaus Mikołajczyko šokio, kuriame jis apsinuogina dvasiškai, tapytoja Eglė Velaniškytė šokėjui dovanojo savo kūrybos paveikslą – pasirodymas dailininkei paliko didžiulį įspūdį. "Įspūdingiausia – japonė iš Prancūzijos. Labai išsiskyrė profesionalumo prasme. Apie ją būtinai parašykite", – ragino visus šokio spektaklius šiame festivalyje stebėjęs studentas Donatas.
Grupelė jaunų architektų festivalio vadovei Birutei Letukaitei dėkojo už atvežtą šveicarų trupę "Alias", vadovaujamą Guilherme Botelho. Tačiau kai kurie žiūrovai festivalyje pasigedo šokio.
"Domiuosi šokiu, kasmet apsilankau bent keliuose festivalio pasirodymuose. Pasitarusi su drauge, šiemet išsirinkau keturis festivalio vakarus, kuriuos ir aplankiau. Gaila, nepataikiau – šokio juose buvo mažai. Buvo judesio, buvo aktorinių dalykų, muzikos, bet šokio šiemetiniame festivalyje pasigedau", – po "Atvirų akių panoramos" tikino modernaus šokio gerbėja prisistačiusi Asta M.
Naujausi komentarai