V.Švedas: "Sergu simfonizmo liga" Pereiti į pagrindinį turinį

V.Švedas: "Sergu simfonizmo liga"

2009-04-23 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Šaltinis: V.Švedas prisipažįsta, kad visa jo kūryba supinta su iš vaikystės atsinešta liaudies dainų melodika.
Šaltinis: V.Švedas prisipažįsta, kad visa jo kūryba supinta su iš vaikystės atsinešta liaudies dainų melodika. / V.Švedo asmeninio archyvo nuotr.

Kompozitorius Vladas Švedas švenčia dvigubą jubiliejų – 75-ąsias gimimo ir 50-ąsiais kūrybinės veiklos metines.

Vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių prisipažįsta liaudies muziką esant didžiausiu jo įkvėpimo šaltiniu.

"Būna – eini Laisvės alėja, ir skamba. Kaktoje – obojus, pakaušyje – smuikas. Iš viso 30 partijų vienu metu – žodžiu, kūrinys orkestrui. Ir negali neužrašyti", – juokėsi kompozitorius.

Žanrų įvairove pasižyminčiame jo kūrybiniame bagaže – 10 simfonijų, 6 vokalinės-simfoninės poemos, 15 instrumentinių koncertų, 20 sonatų, 9 vokaliniai ciklai ir daugybė mažesnės apimties kūrinių. "Esu susirgęs simfonizmo liga. Noriu sustoti rašęs simfonijas, bet negaliu", – pasakojo muzikas ir prisipažino, kad jo galvoje jau skamba vienuoliktosios simfonijos motyvai.

Jo muzikos stilių formavo iš vaikystės Dzūkijos kaime atsineštos lietuvių liaudies dainos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, modernistinės XX a. meno kryptys. "Didžiausią įtaką vis dėlto man liaudies muzika padarė. Visa mano kūryba supinta su šios muzikos elementais. Neseniai parašiau Mišias, kuriose panaudojau liaudies dainų ritmiką ir pavadinau "Dzūkiškomis Mišiomis", – tvirtino kompozitorius.

Nepriklausomybės laikotarpiu daugelį didesnės apimties kūrinių V.Švedas skyrė patriotinėms, tautos ir tėvynės temoms – yra parašęs simfonijas Sausio 13-osios įvykiams, knygnešių, Lietuvos partizanų atminimui.

Aštuntąją simfoniją jis sukūrė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro užsakymu. "Kolegos stebėjosi, kaip čia griežtasis reiklusis Juozas Domarkas užsakė kūrinį – visi juk jo bijo. O aš nebijau. Jis – didesnis meistras už mane. Jei ką pasakė kūrinyje pataisyti – aš ir pataisiau", – prisipažino kompozitorius. Ši simfonija, atliekama Lietuvos valstybinio nacionalinio orkestro, skambės ir jubiliejaus koncerte.

Anot kompozitorės Zitos Bružaitės, V.Švedas – modernus, nuoseklios stilistikos maksimalistas.

"Savo kūriniuose jis būtinai įveda didelę mušamųjų grupę. Kolegos bijo – sako, jei jau V.Švedas parašė, tai be penkių mušamųjų neapsieisi. Kauno filharmonijos scenoje tiek mušamųjų su orkestru net netelpa, tenka taisyti kūrinius – prisitaikyti prie realybės", – sakė kompozitorė.

Autoriniame V.Švedo vakare Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės Koncertas arfai ir styginiams, Penktasis patetinis koncertas dviem fortepijonams ir mušamiesiems, Aštuntoji simfonija "Ad Gloriam Dei". Kompozitoriaus sukurtą muziką atliks Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginių ir mušamųjų grupės, Kauno valstybinis choras, solistės Viktorija Stanelytė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Joana Daunytė (arfa), Sonata Ališauskaitė (fortepijonas) ir Jonė Punytė (fortepijonas). Diriguos J.Domarkas.


Kompozitoriaus V.Švedo autorinis koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) – balandžio 24 d., penktadienį, 18 val.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų