„Prieš 100 metų Žagarėje buvo 820 amatininkų. Vien Naujojoje Žagarėje gyveno 309 siuvėjai, 176 batsiuviai, o kur ten dar – puodžiai, kalviai, malūnininkai, vilnos karšėjai, vėlėjai audėjai“, – pasakojo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos kraštotyrininkė Giedrė Rakštienė.
Tačiau miestelyje veikė ne tik visiems įprastos siuvėjų, kepėjų ar mezgėjų dirbtuvės – buvo ir kitų, tik Žagarės kraštui būdingų, pavyzdžiui, kalkių degėjas.
„Iš tokių retesnių, kurie parodoje eksponuojami, yra dolomito laužėjas, virvių vijikas, grindinio klojėjai. Aišku, Žagarė garsėjo vyšniomis, tai, žinoma, yra ir sodininkas, ir bitininkas“, – vardijo G. Rakštienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kasmet meduolių pasaką apie Žagarę kuriantys vietiniai šiemet akcentuoja XV–XXI amžiaus amatininkus. Tad Žagarės regioninio parko lankytojai turi galimybę keliauti laiku ir išvysti, kaip keitėsi profesijos.
„Iš tikrųjų jau praeitais metais atsigręžėme į istoriją, kuomet buvo iškeptos pilys, stovėjusios šiame krašte prieš daugiau nei 700 metų. Šiais metais vėl kilo idėja, kad reikia atsigręžti į istoriją“, – sakė Žagarės regioninio parko lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.
Ši paroda išsiskiria smulkiomis detalėmis. Iškepta daug meduolinių žmogeliukų, dar daugiau – įrankių ar gaminių, tokių kaip skrybėlės, puodai, bandelės.
Iškepta daug meduolinių žmogeliukų, dar daugiau – įrankių ar gaminių, tokių kaip skrybėlės, puodai, bandelės.
Pavaizduoti iš viso net 28 skirtingi amatai.
„Dalis amatininkų yra įkurdinta dirbtuvėlėse – iš viso yra 11 dirbtuvėlių, ir jose stengėmės pavaizduoti kuo daugiau detalių, kad žmonės galėtų suprasti būtent apie tą amatą: kas ten buvo gaminama, kokie įrankiai naudojami. Kiti amatininkai – jau ne dirbtuvėlėse, bet tiesiog medžių apsuptyje su pagrindiniais savo darbo įrankiais“, – pasakojo M. Bielskienė.
Nors visų įrankių ir amatininkų produktų suskaičiuoti neįmanoma, imant kiek didesnes meduolių konstrukcijas manoma, kad sausainių pasaką sudaro daugiau nei 3 tūkst. detalių.
Manoma, kad sausainių pasaką sudaro daugiau nei 3 tūkst. detalių.
Sunkiausia – atkurti senus amatus ir jų darbo įrankius. Padaryti taip, kad profesija būtų atpažįstama.
„Reikėjo pasiieškoti daug medžiagos, patyrinėti, kokius įrankius naudojo koks amatininkas, nes tikrai yra dabar tokių amatų, kurie nebėra žinomi, nebenaudojami. Bet, pavyzdžiui, audimo stakles dar galima rasti nuotraukose, ir pagal tai buvo iškepta“, – pasakojo G. Rakštienė.
„Kepant visa tai irgi buvo iššūkis – kaip iškepti išgaubtą puodą ar ąsotį, kaip iškepti tą patį žmogų, kad matytųsi veido išraiška, ir kaip iškepti visas tas smulkias detales taip, kad jos neprarastų savo formos“, – sakė M. Bielskienė.
Meduolinę pasaką žagariečiai kepė apie du mėnesius. Dar dvi savaites truko pats amatų ir miestelio sukonstravimas bei apšvietimo įrengimas.
Prie kepimo prisidėjo trylika šeimų ir įstaigų, Žagarės regioninio parko lankytojai.
„Nors tema atrodė sudėtinga ir pirmas žmonių įspūdis buvo, kad labai sunku, pažiūrėjus į rezultatą galime pasakyti, kad gavosi tiesiog puikiai ir tikrai net geriau nei ankstesniais metais, kai atrodė paprastesni kepiniai – pilių sienos ir panašiai“, – sakė M. Bielskienė.
Tai jau penktoji meduolinė Žagarės pasaka. Prieš tai buvo iškeptos pilys, bažnyčios, senoji ir dabartinė Žagarė.
Naujausi komentarai