Krepšininkas sako, kad šią veislę išsirinko dėl kelių skirtingų priežasčių, o pats po alinančių treniruočių visada prisideda prie augintinių priežiūros. Laurynas užsimena, kokioms šuniukų veislėms simpatizuoja jo žmona Greta Birutė ir neatmeta galimybės, kad ateityje namuose galėtų apsigyventi ir daugiau naminių gyvūnėlių.
Gyveno drauge ir Ispanijoje
L. Biručio namuose – du Maltos bišonai. Patinėliui Leo šiuo metu 7 metai, Očiui – 3. Jaunasis krepšininkas su žmona Greta Maltos bišonus išsirinko dėl kelių priežasčių. Šie šuneliai elegantiški, draugiški, meilūs ir gana nedideli. Suaugusių šuniukų svoris siekia maždaug 3–4 kg, o ūgis ties ketera – maždaug 21–25 cm. Jų kompaktiškumas ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pora apsistojo ties šia veisle.
„Norėjome, kad keliauti galėtume kartu su jais. Juk keliaujame automobiliu, skrendame lėktuvu. Su savo vyresniuoju šuniuku buvome ir Ispanijoje, kai ten žaidžiau dvejus metus. Jis gyveno kartu su manimi ir žmona, o ir lėktuvais pakeliauti jam teko tikrai nemažai. Į Ispaniją skrenda nemažai oro linijų, leidžiančių salone keliauti su nedideliais gyvūnais, tad dėl to niekuomet nekilo problemų“, – patirtimi dalijasi L. Birutis.
Kentėjo ir laidai, ir ausinės
Kad vienam Leo nebūtų nuobodu, kai šeimininkų nėra namuose, Greta su Laurynu nutarė, kad laikas dar vienam augintiniui. Taip namuose atsirado dar vienas bišoniukas – Otis.
„Mūsų vyresnėlis šiek tiek vangesnis, ramesnio būdo. Kai namuose apsigyveno jaunesnis šuniukas – jis vyresnįjį nuolat judina, krutina, jiedu gražiai užsiima, žaidžia, dūksta. Kai Otis buvo mažiukas, daug eibių mums nekrėtė. Tik savo guolį labai mėgdavo tampyti po visą kambarį. Leo, kai buvo mažas, mums labai daug laidelių buvo nugraužęs. Jis sugraužė ausines, telefono įkrovimo laidus. Dabar jiedu ramesni, o turint du keturkojus, mums daug smagiau – namuose daugiau gyvybės“, – šypsosi žalgirietis.
Atidūs namų sargai
Maži, balti kompanionai ne tik ištikimi draugai, bet ir rimti namų sargai. Laurynas sako, kad jie tikrų tikriausi durų skambučiai, įspėjantys šeimininkus apie tai, kad į namus užsuko svečių. Itin atsakingai į savo „pareigas“ žiūri Leo – plonu ir skardžiu balseliu pranešantis, kad kažkas laukia už durų.
„Mūsų Leo mėgsta paloti, o jo jaunesnis „brolis“ – šiek tiek drovesnis. Ypač, kai ateina svečių, ant jų mėgsta amsėti maždaug 10 minučių, kol apsipranta prie žmonių ir nurimsta“, – pasakoja L. Birutis.
Priežiūra – abiejų reikalas
Nors krepšininko dienotvarkė gana intensyvi – tenka vykti į treniruotes, ruoštis varžyboms, dažnai keliauti žaidžiant svarbius „Eurolygos“, Lietuvos krepšinio lygos mačus, L. Birutis stengiasi šuniukų priežiūros darbų nepalikti tik žmonai. Jis sako, kad šuniukus į lauką dažnai veda ir pats, o darbais skirstosi pagal susitarimą.
„Kuriam ryte anksčiau reikia keltis – tas šuniukus išveda į lauką, o vakarais, būna, išvedame ir dviese. Darbus mes pasiskirstome. Žmona juos dažniau maudo, šukuoja, nes man tam tiesiog lieka mažiau laiko. Bet kai tik galiu – visada stengiuosi padėti. Kol vieną šuniuką ji išmaudo, aš jį džiovinu su plaukų džiovintuvu, o ji – jau maudo kitą“, – komandiškai numylėtinių bišoniukų priežiūros darbus dalijasi Laurynas su Greta.
Kai Otis buvo mažiukas, daug eibių mums nekrėtė. Tik savo guolį labai mėgdavo tampyti po visą kambarį. Leo, kai buvo mažas, labai daug laidelių buvo nugraužęs. Jis sugraužė ausines, telefono įkrovimo laidus.
Išleidžia nenoriai
Žalgirietis atvirauja, kad dirbant profesionaliu krepšininku tenka ne tik džiaugtis saldžiomis pergalėmis, bet sugrįžti namo ir po skaudžių pralaimėjimų. O kas geriau paguos jei ne Leo ir Otis, kuriems rezultatas švieslentėje – nė motais.
„Kai grįžtu namo – jiedu man tikrai duoda didžiulį ramybės jausmą. Jie visada su dideliu džiaugsmu sutinka, pasisveikina. Šuniukai – tikra terapija: ateina, atsigula šalia, atrodo, kad palaiko“, – dalijasi krepšininkas.
Tai – šunys kompanionai, visada trokštantys būti drauge su šeimininku. Net ir gyvendami didelėje šeimoje, lieka ištikimi vieninteliam „savo žmogui“. Būtent todėl juos gali kankinti išsiskyrimo nerimas.
Tai pastebi ir L. Birutis. Anot jo, pamatę, kad jis kraunasi lagaminus – Leo ir Otis iškart nukabina uodegas, o jų žvilgsnis leidžia suprasti, kad jie visai nenori Lauryno išleisti iš namų. „Žiūri jie į mano lagaminą visai ne linksmai, o kartais nepasitenkinimą parodo ir suinkšdami“, – pasakoja L. Birutis.
Dėkoja gerai genetikai
Socialiniuose tinkluose netrūksta Maltos bišonų augintojų grupių, kuriuose jie dalijasi šuniukų priežiūros patarimais, ieško pagalbos. Ypač dažnai šios veislės šeimininkams kyla iššūkių dėl šuniukų akių priežiūros: atsiranda ašarų dėmių aplink akis, rausta pėdutės, išsivysto alergijos dėl netinkamo pašaro ar skanėstų.
Tačiau Laurynui ir Gretai – tokie rūpesčiai svetimi. Pašnekovas pasidžiaugia, kad Otis ir Leo turi baltą it sniegas kailį, o problemų dėl ašarų, laimei, nėra. Laurynas už tai dėkoja gerai šuniukų genetikai, mat abu šuneliai – kilmingi, pirkti iš atsakingų veisėjų.
Be to, nei jis, nei Greta savo augintiniams neduoda jokio žmonių maisto ir perka tik aukščiausios kokybės pašarą ir baltakailiams skirtus skanėstus, graužalus.
„Nesakau, kad ašarų visai nebūna, bet jų tikrai nedaug. Patys stengiamės nemaišyti ir nekeisti jų maisto. Tai, manau, irgi turi įtakos. Duodame tik jų maistą ir tik jų skanėstus – nuo stalo nieko neduodame“, – dėmesingas Maltos bišoniukų dietai L. Bitrutis.
Kasų neaugina
Maltos bišonai turi aristokratišką ir puošnų baltą kailį. Jis vietomis gali siekti net iki 21 cm ilgio. Tačiau tokį ilgą kailį augina tik tie šuniukai, kurie ruošiasi sužibėti parodose, o jų šeimininkams tenka tokį didingą kailį puoselėti kasdien jį šukuojant ir vėliau – rišti papilotes.
Laurynas sako žinantis, kad maltukai gali užsiauginti įspūdingą kailį, tačiau ilgų kasų nei Otis, nei Leo neaugina. Šeimos augintiniai kerpami trumpai, nes taip gerokai paprasčiau juos prižiūrėti.
O jei ne Maltos bišonai, kokia kita veislė galėtų apsigyventi Biručių namuose? Laurynas, kiek pagalvojęs prisimena, kad jo žmona Greta žavisi pudeliais, buvo užsiminusi, kad jai labai gražūs ir anglų kokerspanieliai.
Laurynas vaikystėje augo apsuptas gyvūnų. Gyvendamas su tėvais Šiauliuose augino du Bernų zenenhundus, taip pat turėjo dvi kates, papūgėlę.
„Žiūrėsim, kaip bus ateityje. Kol kas daugiau augintinių neplanuojame, bet abu labai mylime gyvūnus. Galbūt kada nors papildysime kompaniją“, – paklaustas, ar jų namuose artimiausiu metu galėtų atsirasti vietos naujiems augintiniams, atsako L. Birutis.
Veislė su įspūdinga istorija
Maltos bišonų veislės istorijos miglą šiek tiek prasklaido graikų kultūros palikimas IV–V a. pr. Kr. Graikų menininkai ir rašytojai, sužavėti Maltos bišonų grožio, paliko gausų meno palikimą.
Apie juos rašė net Aristotelis: „Tai tobulų proporcijų šuo, nepaisant jo mažo ūgio.“
Kadangi šių šunelių protėviai gyveno uostuose, Maltos bišonai medžiojo peles ir žiurkes, kurių buvo gausu uostų sandėliuose ir laivų triumuose.
Romos aristokratai labiausiai nusipelnė visuomenėje diegdami aukštą Maltos bišonų statusą ir pristatydami juos kaip mados simbolį.
Krikščioniškosios eros priešaušryje kilminga moteris buvo laikoma ne visiškai apsirengusi, jeigu plačioje suknelės rankovėje netupėjo Romos damų šuo – Maltos bišonas.
Šie šunys tapo romėnų kultūros motyvu, ypač mituose, poemose ir pasakose, kuriose ši veislė simbolizavo ištikimybę. Iš daugybės romėnų legendų, susijusių su šia veisle, bene labiausiai žinoma yra apie apaštalą Paulių.
Apaštalų darbuose pasakojama, kad vienos kelionės metu Pauliaus laivas sudužo prie Maltos krantų. Čia Šv. Paulius stebuklingai išgydė romėnų valdytojo Publijaus tėvą, o šis, dėkingumo vedinas, padovanojo geradariui Maltos bišoną.
Renesanso laikotarpiu atgaivinta senovėje puoselėta tradicija auginti šunį tik dėl malonumo, todėl dažnai buvo pasirenkamas Maltos bišonas.
Vis dėlto šios veislės šunys turėjo ir „funkcinį pritaikymą“: buvo naudojami vietoj karšto vandens buteliukų, malšinančių skrandžio skausmus ir kt. Taip pat tapo madinga Maltos bišonus laikyti lovoje, kad šie atbaidytų blusas.
Legenda byloja, kad 1798 m. Napoleonui užkariavus Maltą, vienas pirmųjų jo, kaip karo gubernatoriaus, veiksmų buvo išrinkti geriausią Maltos bišoną. Šuniuką jis padovanojo savo mylimajai Žozefinai. Juokaujama, kad imperatorius mažame šunelyje įžvelgė save – kiek įžūloką, savimi pasitikintį aristokratą, visų damų numylėtinį. Matyt, todėl Napoleonas šią šunų veislę taip pamilo.
Įžymūs dabartinių Maltos bišonų savininkai – Susan Sarandon, Patricia Kaas, Elvis Presley, Elizabeth Taylor, Alla Pugacheva, Cindy Crawford ir kiti.
Lietuvos kinologų draugijos inf.
Naujausi komentarai