• Užgavėnės kilusios iš pagonybės laikų, tik vėliau susietos su krikščionybe. Etnografų manymu, anksčiau jos buvo švenčiamos pavasario lygiadienio dieną – kai diena nugali naktį ir prasideda astronominis pavasaris. Tai – atsisveikinimo su žiema, jos išlydėjimo, gamtos budinimo šventė.
• Užgavėnių pavadinimas kilęs iš žodžio „gavėnia”, o šis iš žodžių „gavėti“ (silpti) ir „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
• Šventė pastovios datos neturi, ji priklauso nuo kilnojamos šv. Velykų dienos. Užgavėnes švenčiame likus 47 dienoms (septynioms savaitėms) iki šv. Velykų, todėl data kasmet kinta. Užgavėnės švenčiamos antradienį, nes tai paskutinė diena prieš Gavėnią – rimties ir pasninko laikotarpį, prasidedantį Pelenų trečiadienį.
• Per Užgavėnes būtina persirengti, veidą paslėpti po kauke. Kaukės dažniausiai būdavo daromos iš medžio žievės, kailio, popieriaus, kartono ir kitų medžiagų. Plaukams, barzdai, ūsams naudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas.
• Užgavėnių kaukės, kad ir kokios baisios jos būtų, – linksmos. Kai persirengėliai kaukių nesidėdavo, jie veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais ar net burokų „rašalu“.
• Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“. Jie eidavo iš trobos į trobą, krėsdavo pokštus, dainuodavo.
• Labai svarbi Lašininio ir Kanapinio kova, simbolizuojanti žiemos ir pavasario kovą. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę persijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali.
• Galiausiai, šventės pabaigoje, deginama Morė – žiemos personifikacija. Su ja išvaromas susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos – Morės – pelenai būdavo išbarstomi po laukus, tikėta, kad tuomet žemė bus derlingesnė.
• Užgavėnių dieną dar buvo važinėjamasi rogėmis. Sakoma, kuo toliau nuvažiuosi, tuo linai ilgesni užaugs. Smagu iš rogių ir į pusnyną išvirsti, sniege išsivolioti. O jeigu dar į glėbį pagriebus moteriškaitę – nuo to tik žemė derlingesnė bus.
• Užgavėnių metu ruošiami įvairūs patiekalai, simbolizuojantys žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Kodėl valgomi blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o apskritimas suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Blynus kepdavo didelius, per visą keptuvę, ir valgydavo su įvairiais riebiais mirkalais.
• Pats seniausias, apeiginis Užgavėnių patiekalas – šiupinys, simbolizavęs šeimos gerovę, santarvę, sočius metus. Jis gaminamas iš kruopų, miltų, žirnių, mėsos, įvairių prieskonių. Į šiupinį būtinai įdėdavo kiaulės uodegą. Tikėta, kad pirmasis valgytojas iš jaunimo, šiupinyje radęs uodegą, dar tais metais ves arba ištekės.
• Mėsos per Užgavėnes „reikia kimšti tiek, kad taukai per smakrą varvėtų ir kad pilvas būtų už kaktą kietesnis“. Juk po to prasidės 7 savaičių gavėnios laikotarpis, kai mėsos valgyti nebus galima.
• Per Užgavėnes tradiciškai valgoma 7–12 kartų per dieną, kiekvienas į namus užėjęs svečias vaišinamas, o šis privalo pargauti visų mėsiškų patiekalų. Tikėta, kad jeigu per Užgavėnes gerai pavalgysi, tai visus metus būsi stiprus ir sotus.
• Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip paskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Pavalgius vakarienę šeimos tėvas pasakydavo: „Mes užsigavim, tegu užsigavi (liaujasi) mūsų bėdos ir nelaimės.“
• Senieji žmonės tikėjo magine burtų galia bijodami užrūstinti gamtos dievybes, laikėsi tam tikrų taisyklių ir nedirbo per Užgavėnes sunkių darbų. Tikėta, kad jeigu per Užgavėnes stipriai dirbsi, tai visus metus poilsio neturėsi, be to, ir darbų niekada negalėsi pabaigti iki galo.
• Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir šv. Velykos bus su sniegu.
Naujausi komentarai