Seniausias kino teatras mieste "Romuva" švenčia 75-erių metų sukaktį. Tai progai skirtame šventiniame seanse buvo ne tik rodomas dokumentinis filmas apie šį kino teatrą, bet vyko ir muzikinis divertismentas.
Šeštadienio vakarą į "Romuvą" rinkosi kauniečiai, kuriems šis kino teatras svarbus ne tik dėl tiesioginės jo paskirties, bet ir dėl sentimentų praeities dvasiai.
Tiems, kurie pažintį su šiuo kino teatru tik pradeda, buvo pravartu pamatyti dokumentinį filmą apie "Romuvą". Moderniausias tarpukario laikų kino teatras duris atvėrė 1940-aisiais. Jau po metų teko nutraukti veiklą dėl Antrojo pasaulinio karo. Nacionalizuotos "Romuvos" programos turinį griežtai kontroliavo Valstybinė kinofikacijos valdyba.
"Tarpukariu prieš kino seansus buvo labai populiarūs muzikiniai divertismentai. Todėl šventiniame seanse taip pat skamba muzika", – vieną iš nekasdieniškų momentų išskyrė kino teatro "Romuva" laikinoji direktorė Monika Inčerytė.
Dokumentiniu filmu įvertinę "Romuvos" architektūrinę ir istorinę reikšmę, kinomanai žiūrėjo filmą "Kol nevėlu".
Šventiniame renginyje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus pabrėžė išskirtinę "Romuvos" reikšmę: "Tai skaistykla sielai – tokia unikali "Romuvos" misija."
Kino teatras "Romuva" pastatytas tarpukario Lietuvos klestėjimo metais, Kauno "aukso" amžiaus laikotarpiu. Nors tuo metu mieste jau veikė keliolika kino teatrų, "Romuva" atrado vietą.
Pastatas, atitrauktas nuo Laisvės al. giliau į kiemelį, sukuria prieš įėjimą tarsi vestibiulį. Stogelis, įstiklintas bokštelis – viskas išlikę autentiška. "Vidaus interjeras taip pat išsaugojo anuomečio modernizmo dvasią – jis toks amerikietiškas. To meto architektai bendravo su užsieniu, tad idėjos galėjo būti ir iš ten", – S.Stoškus priminė, kad "Romuvos" pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių paveldo registrą.
Juodžiausiu kino teatro periodu S.Stoškus mini Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus, kai kino teatrai virto alkoholio parduotuvėmis, bankais ir nieko su kinu neturinčiais paskirties objektais. "Ačiū visuomenei, kuri neleido "Romuvos" išdraskyti. Kino teatras išgyveno ir sukuria savo pridėtinę vertę, – komplimentų negailėjo S.Stoškus. – "Romuvoje" nėra pigių spragėsių."
"Čia ateina žmonės, kuriems svarbu ne tik pažiūrėti gerą firmą – jie nori įdomiai praleisti laiką. Yra ir vyresnių žiūrovų, ateinančių su savais sentimentais. Jie džiaugiasi, kad gali apsilankyti būtent "Romuvoje". Apsilanko ir daug jaunimo. Jie atranda senąjį kino teatrą, ima juo žavėtis, gėrėtis istoriniu palikimu bei paveldu ir tuo, ką šiandien siūlo "Romuva", – pasakojo M.Inčerytė.
Nors šis kino teatras ribojamas techninių galimybių, čia vyksta Tarptautinis kino festivalis, Prancūzų kino festivalis "Žiemos ekranai", Vokiško kino dienos. Vykdomos edukacinės programos mokykloms, rengiamos animacijos dirbtuvės.
"Nuo rudens tęsiasi kino klasikos seansai, kuriuos pristato kino kritikas Gediminas Jankauskas. Rodomi pasauliniai ir Lietuvos kino šedevrais", – vieną iš naujovių minėjo M.Inčerytė. "Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva rodomi išskirtinai lietuviški filmai, sukurti pastaraisiais metais. Po filmų vyksta diskusijos", – pasakojo direktorė.
Naujausi komentarai