„Įgyvendinimas tikrai šiuo metu bus sudėtingas, tiesiog koreguosime bendruosius ugdymo planus (...). Dvi savaites jie bus derinami pagal visas procedūras, ir mokyklos turės pasiruošti ir įgyvendinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
R. Popovienės teigimu, korekcijos palies apie 8 tūkst. mokinių.
Ministerija siekė, kad sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) priimtas sprendimas dėl lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų mokyklose įsigaliotų tik nuo ateinančių mokslo metų, tai yra 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o ne šiais mokslo metais.
Pasak ministrės, dėl termino atidėjimo kreiptasi, norint mokykloms suteikti daugiau laiko koreguoti bendruosius ugdymo planus, jei yra poreikis, rasti mokytojų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų: 1–4 klasėse – penkias pamokas per savaitę, o gimtosios kalbos – septynias pamokas per savaitę.
LVAT sausio pradžioje konstatavo, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.
Anot R. Popovienės, Seimo pavasario sesijoje ministerija teiks pataisas, kuriomis tautinių mažumų mokyklose pradinukams planuojama padidinti pamokų skaičių. Dėl to sutarta, kad higienos normas dėl pamokų skaičiaus nustatinės Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Šiuo metu higienos normoje nustatyta, kad per dieną pirmoje klasėje negali būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėse – šešios, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse – septynios pamokos.
Ministerija siūlo didžiausią galimą pamokų skaičių pradinių klasių mokiniams padidinti nuo 30 iki 31–32 per savaitę.
(be temos)
(be temos)