Teigiama, kad nufilmuota, kaip naikintuvas Lenkijoje numuša rusų droną.
Po vidurnakčio naikintuvai raižė dangų visoje Rytų Lenkijoje. Pakelti nebe patruliuoti – gavo įsakymą naikinti rusų dronus. Jų, anot Lenkijos premjero Donaldo Tusko, į Lenkiją įskrido mažiausiai 19, bet lenkų žiniasklaida skelbia ir didesnius skaičius.
„Praėjusią naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė didelis skaičius Rusijos dronų. Tie, kurie galėjo kelti didelę grėsmę, buvo numušti“, – pasakojo D. Tuskas.
Lenkai skelbia numušę kelis dronus. Vienas dronas krito ant gyvenamojo namo, kiti – laukuose ir pievose. Apie aukas nepranešama.
„Labai tikėtina, kad susiduriame su didelio masto provokacija. Konsultavomės su NATO partneriais. Esame pasiryžę reaguoti taip pat adekvačiai, kaip ir naktį, jei panašūs incidentai pasikartos“, – aiškino D. Tuskas.
Lenkija sulaukė NATO partnerių paramos. Į dangų kilo tuomet Lenkijoje buvę Nyderlandų naikintuvai. Atskrido ir Nyderlandų degalų pildymo ore lėktuvas. Į Lenkiją skrido Estijoje tuo metu buvęs italų žvalgybos lėktuvas.
D. Tuskas pabrėžia, kad tai nebe Lenkijos, o visos NATO reikalas.
„Tai pirmas kartas, kai Rusijos dronai numušti NATO teritorijoje. Todėl visi mūsų NATO partneriai laiko šią situaciją rimta“, – teigė D. Tuskas.
NATO vengia tai vadinti tyčine rusų ataka.
„Kas yra aišku, kad praėjusios nakties pažeidimai nėra izoliuotas incidentas. Nepaisant to, ar tai buvo tyčinis incidentas, ar netyčinis, tai visiškai nepriimtina. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žinia yra aiški – stabdyti karą Ukrainoje“, – tikino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Rusų dronų antskrydis į Lenkiją vadinamas rimčiausiu incidentu tarp Rusijos ir NATO nuo tada, kai rusai užpuolė Ukrainą.
Net jei rusų dronai įskrido į Lenkiją dėl to, kad dronų navigaciją sugadino Ukrainos oro gynyba, tai vis tiek yra jų atsakomybė ir sprendimas siųsti dronus arčiau NATO.
„Pradėjo atakuoti tam tikras Ukrainos teritorijas, kurios yra labai arti sienos su NATO šalimis. Anksčiau to daryti vengė, nes bijojo, kad koks dronas tikrai gali netyčia įskristi“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Aliaskoje ant raudono kilimo priimtas V. Putinas pasakojo D. Trumpui apie tariamą „taikos“ norą.
„Rusija tyčiojasi, tyčiojasi iš Vakarų“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
D. Trumpui bus sunku nesureaguoti. Prieš savaitę jis pompastiškai priėmė naująjį lenkų prezidentą, žadėjo didesnę karinę paramą Lenkijai.
„Dabar kyla klausimas, kokia bus JAV prezidento reakcija po tokio gražaus pažado. Iš principo V. Putinas trina ribas tarp NATO ir ne NATO valstybių“, – tikino A. Medalinskas.
Patys lenkai džiaugiasi, kaip buvo sureaguota: dronai buvo pastebėti, pakelti naikintuvai, laiku duoti nurodymai dronus naikinti, kai kurie sunaikinti, atvyko sąjungininkų aviacija.
„Apima toks balto pavydo jausmas, kaip lenkai tvarkosi. Ryžtingai, teisingai, pagal iškilusią grėsmę. Matėme, kad pas mus yra kitokia reakcija“, – kalbėjo Seimo narys (DFVL) Saulius Skvernelis.
Už Lietuvos saugumą atsakingos krašto apsaugos ministrė ir premjerė prieštarauja ar net neigia viena kitą.
„Pas mus incidentų nėra. Esame saugūs“, – tikino I. Ruginienė.
„Neįmanoma apsimesti, kad esame saugioje situacijoje“, – teigė D. Šakalienė.
Ir premjerė, ir ministrė turėtų gauti vienodą tarnybų informaciją apie grėsmes.
„Esu patikinta tarnybų, kad situacija kontroliuojama ir grėsmės Lietuvai nėra“, – aiškino I. Ruginienė.
„Kaip galima sakyti, kad nėra rizikų, kai 19 dronų įskrenda į Lenkiją? Čia jau nėra incidentas. 19 jau yra koordinuota akcija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kai kurie rusų dronai naktį iš antradienio į trečiadienį Lenkijoje krito ne per toliausiai nuo Vilniaus – panašiu atstumu, kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos.
„Esminis klausimas yra kitas – kaip pasirengusios valstybės struktūros, jei, pavyzdžiui, toks spiečius dronų atskristų į Lietuvą?“ – domėjosi A. Medalinskas.
I. Ruginienė sakė, kad Lietuva irgi pasirengusi dronus numušti, jei reikės.
„Tokios atakos, matome, nebeturi sienų ir plečiasi į ES. Stebime, reaguojame čia ir dabar. Šiandien galiu patikinti, kad Lietuva yra saugi“, – teigė I. Ruginienė.
Į Lietuvą jau buvo įskridę du rusų dronai. Paaiškėjo, kad kariuomenei trūksta radarų dronus pastebėti, o pasieniečiai jų išvis neturi.
„Planelis yra. Ar tai jau yra šių metų pirkimuose? Atviras klausimas. Žinau, kad yra trys transportiniai lėktuvai, bet ar yra antidroninis paketas plane?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Savo ruožtu iš KAM sistemos pusės paskubinome viską, ką galėjome. Šį mėnesį sudarysime papildomas sutartis dėl radarų, dėl pasyvių radarų ir tam tikrų kovinių priemonių, bet to neužtenka“, – tikino D. Šakalienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lenkija aktyvavo 4-ąjį NATO straipsnį. Jis numato, kad jei viena šalis įvertina grėsmę, kviečia visas NATO nares konsultacijoms. NATO turėtų priimti sprendimus dėl sienos su Rusija stiprinimo.
„Turėtume kietai kalbėti, kad NATO rytinė siena ir jos gynyba yra visų Aljanso narių bendra atsakomybė. Tai reiškia, tikrai yra reikalingi papildomi pajėgumai“, – tvirtino D. Šakalienė.
Bet I. Ruginienė sakė, kad kol kas net pačiai Lietuvai nėra pagrindo prie Baltarusijos sienų siųsti papildomus savo kariuomenės pajėgumus.
„Tikrai, jei matysime grėsmę, gali būti svarstoma, bet kol kas tokių grėsmių nematome“, – sakė ji.
Rusija su komentaru blaškosi: trečiadienio ryte ragino pateikti įrodymus, kad dronai buvo jų, vėliau jau sakė, kad nebuvo ketinimų atakuoti taikinius Lenkijoje. Nekomentuoja, ar pažeidė lenkų oro erdvę.
(be temos)
(be temos)