KGB ARCHYVUS MASIŠKAI NAIKINO NE TIK SOVIETAI: NAGUS PRIKIŠO IR LIETUVOS POLITIKAI?

Daugybė žmonių į Lietuvos ypatingąjį archyvą eina ieškoti bylų apie save ar artimuosius. Kai kuriems tenka nusivilti. Net jei kartotekose nurodyta, kad byla egzistuoja, skaityti nėra ką, nes puslapiai išpjaustyti. Prasidėjus Sąjūdžiui, KGB archyvus masiškai naikino ne tik sovietai. Yra liudininkų, kurie teigia, kad Nepriklausomybės metais galimai tai darė ir Lietuvos politikai, pasakojama LNK reportaže.

Prieš tapdamas prezidentu, Gitanas Nausėda dirbo banke Vilniaus centre. Už sienos tame pačiame pastate įkurtame archyve dešimtmečius gulėjo G. Nausėdos nutylėta stojimo į komunistus byla. Žurnalistams atskleidus prezidento praeitį, archyvuose dabar – apgultis.

„Labai išaugo tiek skaitytojų, tiek kreipimųsi ir prašymų skaičius. Ieško savo artimųjų, nes nežino jų likimo. Radę pavardę, labai džiaugiasi, kad užčiuopė bent kažkokį siūlo galą“, – teigė Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika.

Ypatingasis archyvas saugo KGB, Komunistų partijos ir sovietų Vidaus reikalų ministerijos bylas.

„Mes saugome daugiau kaip 1 mln. 350 tūkst. bylų, kurios užima 17,5 km lentynų. Skaičius –  milžiniškas. Kiek jose dokumentų yra, aišku, niekas negali pasakyti“, – sakė K. Remeika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet ne visiems pavyks surasti dokumentus, net jei kartotekose nurodyta, kad sovietai tokius dokumentus buvo pradėję. Dalis bylų išvežta arba sunaikinta. 1990-aisiais dar iki kovo 11 d. Sąjūdis kvietė į mitingus prie KGB būstinės, kad KGB neišsivežtų savo archyvų.

„Sovietai skubėjo panaikinti informaciją apie slapta bendradarbiavusius asmenis. Skaitė bylas ir skutimosi peiliukais išpjaustė informaciją apie tuos žmones. Supjaustyta apie 13 tūkst. bylų“, – aiškino situaciją K. Remeikis.

Sovietai skubėjo panaikinti informaciją apie slapta bendradarbiavusius asmenis. Skaitė bylas ir skutimosi peiliukais išpjaustė informaciją.

 

Iš kitų bylų plėšė ištisus lapus.

„Pastate yra krosnys išlikusios. Tai dalį tuomet degino“, – pasakojo K. Remeika.

Dalį bylų rusai išsivežė. Daugiausiai – apie paskutinį okupacijos dešimtmetį.

„Daugiausiai KGB dokumentų trūksta iš 8–9 dešimtmečio. Jiems svarbiausios buvo  vadinamų agentų bylos, kurios buvo išvežtos arba sunaikintos. Likę tik gal kelios dešimtys ir neaišku, kodėl“, – konstatavo Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Streikus.

Vienas Valstybės saugumo departamento (VSD) kūrėjų atkūrus nepriklausomybę Danas Arlauskas sako, kad KGB bylas nešiojo ir Lietuvos politikai.

Viena parlamentarė pasikišusi po rūbais nešėsi dokumentus. Sakė, kad keistai didelis pilvas pasirodė, todėl sumanė ją patikrinti.

 

„Aš mačiau tą procesą. Tai jei kažką toje byloje įdomaus randa, pastveria ir bando po pažastimi išsinešti. Viena parlamentarė pasikišusi po rūbais nešėsi dokumentus. Sakė, kad keistai didelis pilvas pasirodė, todėl sumanė ją patikrinti. Lyg tai pabėgo tada. Tokių atvejų vyko“, – sakė buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas D. Arlauskas.

Dar viena klaida vadinamas Aukščiausios Tarybos sprendimas politikams patikėti surinkti ir į Vilnių suvežti KGB bylas iš rajonų.

Archyvo darbuotojai dabar nuolatos skaitmenina bylas, kad nereikėtų ateiti į archyvą.

„Pirmiausiai skaitmeniname didžiausią susidomėjimą ir paklausą turinčias bylas, kad apsaugotume nuo susidėvėjimo. Ir kad nereikėtų duoti skaityti originalų, mes pateikiame skaitmeną“, – kalbėjo K. Remeika.