Šios pataisos taip pat sušvelnintų baudžiamąją atsakomybę politikams, įsivėlusiems į vadinamąsias „čekiukų“ bylas. Tiesa, dar prieš protesto akciją Seimo komitetas nesvarstė pasiūlymų šiame projekte ir taip užkirto kelią šias pataisas Seimui priimti pirmadienį.

Nori išsukti kolegas

„Mūsų tikslas yra pasakyti, kad žmonės nėra kvaili, supranta, kad Seimo intencija yra išsukti savo kolegas, kurie „čekiukų“ skandalo metu įsivėlė į tikrai garbės nedarančias istorijas. Bet mes klausiame, ar Seimas iki galo supranta, kokią Pandoros skrynią šitos pataisos atvers?“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

„Pataisų kontekste paveikti bus ne tik „čekiukininkai“, bet ir visi pareigūnai, kurie piktnaudžiauja savo valdžia. Tai nesvarbu, mes kalbam (...) apie aplinkosaugininką, kuris praneša brakonieriui, kad štai įvyks reidas ir taip leidžia jam išsisukti, ar mes kalbam apie kalėjimo prižiūrėtoją, kuris smurtauja psichologiškai, nebūtinai tik fiziškai prieš kalinį, turtinės žalos nepadaro – vadinasi, jo nelaukia jokia atsakomybė“, – teigė ji.

Pasak žaliųjų, tokie įstatymo pakeitimai reikštų sisteminį žingsnį link nebaudžiamumo valstybės tarnyboje ir reikšmingai susilpnintų tiek žmogaus teisių apsaugą, tiek visuomenės pasitikėjimą demokratinės valstybės institucijomis, įgalintų labai įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimą.

Ar Seimas iki galo supranta, kokią Pandoros skrynią šitos pataisos atvers?

„Iš tikrųjų sunku patikėti, kad Seimo nariai, šitaip vedami savo asmeninių ambicijų ir interesų, pamina teisingumo principus ir iš esmės griauna ne tiktai Baudžiamosios teisės sistemą, bet lygiai taip pat ir apskritai žmogaus teisių apsaugos standartus“, – žurnalistams sakė teisininkė, Žaliųjų partijos narė Emilija Švobaitė.

Anot E. Švobaitės, jei šios pataisos būtų priimtos, tai būtų tarsi „kvietimas ateiti į valstybės tarnybą padėti savo giminaičiams, (...) kvietimas ateiti į valstybės tarnybą piktnaudžiauti.“ Panašią poziciją išsakė ir partijos pirmininkė.

„Ir galime kalbėti apie tai, kad ateityje į valstybės tarnybą sąmoningai eis tie žmonės, kurie turi, matyt, kažkokius vienus ar kitus užsakymus ir kadangi jokios atsakomybės nėra, kodėl nenueiti ir tų įsakymų neįgyvendinti“, – kalbėjo I. Budraitė.

„Mes norim parodyti Seimui, kad tikrai visuomenė nėra akla, ji mato, ką Seimas daro, ir demokratinėj visuomenėj tokių pataisų būti neturėtų. Turėtų būti gėda apskritai net siūlyti tokią idėją, bet akivaizdu, kad šitai daugumai gėda – svetimas jausmas“, – tikino ji.

Nespėjus gauti leidimo, surengta nedidelė akcija, kurioje dalyvavo šeši žmonės.

Šie išsirikiavo su protesto plakatais „Valstybės tarnyba 2026: legalus smurtas, vogimas iki 19k ir NULIS bausmių“, „Premjeras teistas už piktnaudžiavimą – jo frakcija legalizuoja piktnaudžiavimą?“, „Valstybės vardu: pažeminta, bet neapvogta – taigi viskas gerai“, „Aplinkosaugininkas, įspėjantis brakonierių apie reidą: saugus nuo atsakomybės, nes turtinės žalos nėra. Seimo nariai, kokius žmones toks BK pritrauks į tarnybą?“, „Kalėjimo prižiūrėtojas, smurtaujantis prieš kalinį: saugus nuo atsakomybės, nes turtinės žalos nėra“, „Paluckai, nebūk Trumpas“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Negalės priimti paskutinę sesijos dieną

BNS rašė, kad Seimas po svarstymo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis norima panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą.

Socialdemokratai siekė, kad šios pataisos parlamente būtų priimtos skubos tvarka pirmadienį, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė nesvarstyti Baudžiamojo kodekso pataisų dėl atsakomybės švelninimo „čekiukų“ bylose – taip užkirstas kelias projekto priėmimui paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną.

Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė konservatorės Giedrės Balčytytės siūlymui ir klausimą išėmė iš darbotvarkės, nes jis anksčiau išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Pasak Žaliųjų partijos lyderės, jei šis projektas grįš į Seimo darbotvarkę, ateityje bus rengiama daugiau, didesnio masto akcijų. I. Budraitė sakė besitikinti, kad prie akcijos tuomet prisidėtų ir visuomeninės organizacijos.

Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys už piktnaudžiavimą būtų baudžiami tik tuo atveju, jeigu padarytų didelę turtinę žalą.

Pagal projektą, didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą, praėjus trims valandoms po to, kai Seimo salėje buvo pritarta minėtam projektui po svarstymo, socialdemokrato Karolio Podolskio prašymu grįžta į klausimo svarstymą ir pritarta, jog projektas būtų priimtas skubos tvarka.

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, taip elgtis neleidžia Seimo statutas, ir jo nurodymu iš pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės minėtų pataisų priėmimas išbrauktas.

Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, Seimo demokratai, bet ir teisėsauga. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.

Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.