Pasak A. Bilotaitės, dėl to Saulius Greičius nebuvo paskirtas PAGD vadovu antrai kadencijai.

„Turėjome tokius iššūkius, susijusius su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu, jo galbūt negebėjimu sparčiai ir kompetentingai įgyvendinti atitinkamus projektus“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Taip ji kalbėjo Valstybės kontrolei paskelbus, kad gyventojų perspėjimo ekstremaliais atvejais sistemos modernizavimas vėluoja dvejais metais, o tam skirtos lėšos buvo nukreiptos kitiems PAGD poreikiams.

A. Bilotaitės teigimu, S. Greičiui nelabai sekėsi įgyvendinti sistemos atnaujinimo, nes „pritrūko ir kompetencijų, ir proaktyvumo“.

„Taip, tai buvo problema, bet matyt tai ir buvo susiję su mano tuo metu kaip ministrės sprendimu nepaskirti vadovu antrai kadencijai šito buvusio vadovo, o ieškoti kitų asmenų, kurie galėtų ryžtingai ir proaktyviai veikti siekiant užtikrinti civilinės saugos visų projektų sėkmingą įgyvendinimą“, – pažymėjo buvusi vidaus reikalų ministrė.

Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolės audito išankstinis tyrimas parodė, kad siekiant užtikrinti gyventojų perspėjimo sistemos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą, 2023–2025 metais PAGD buvo skirta 2,9 mln. eurų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams šie darbai dar nepradėti.

Pasak auditorių, 1,8 mln. eurų arba 95 proc. sistemos atnaujinimui 2023–2024 metais skirtos sumos, pritarus VRM, buvo perskirstyta PAGD darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kitiems poreikiams.

„Matydami, kad yra rizikos neįgyvendinti šito projekto, teko priimti tuo metu Vidaus reikalų ministerijos vadovybei sprendimą ir tas lėšas nukreipti į pareigūnų darbo užmokestį ir kitas socialines garantijas“, – LRT sakė A. Bilotaitė.

VRM pirmadienį išplatintame pranešime pripažino, jog dabartinė sistemos būklė neatitinka saugumo aplinkos keliamų iššūkių, tačiau pažymėjo, kad jau priimti sprendimai dėl sistemos modernizavimo ir pradėti įgyvendinimo darbai.

Ministerijos teigimu, sistemos atnaujinimui reikės apie 5,88 mln. eurų, o modernizavimo darbai bus baigti 2027-ųjų paskutinį ketvirtį. Minėtos investicijos bus skirtos technologijų atnaujinimui, sistemos patikimumo didinimui bei centralizuoto valdymo užtikrinimui.

Be to, Valstybės kontrolės duomenimis, 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotą sistemą, kuri leistų vienu metu aktyvuoti sirenas, todėl kyla rizika, kad gyventojai nebūtų perspėti nedelsiant.

Auditoriai taip pat nustatė, kad kilus pavojui priedangose trūktų vietos apie 361 tūkst., o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkst. gyventojų, per 91 proc. priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia.

Kaip skelbė Valstybės kontrolė, nenustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti senos statybos pastatuose parenkami kolektyvinės apsaugos statiniai ar priedangos, ir pasitaikė atvejų, kai tam buvo parinkti netinkami, sunkiai pritaikomi pastatai.

Atsižvelgdama į šias pastabas VRM kitąmet žada tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą.

Ministerija taip pat pažymi, kad modernizuota perspėjimo sistema turės veikti integruotoje vieningoje daugiakanalėje perspėjimo platformoje, kurioje centralizuotai bus valdomas perspėjimo žinučių siuntimą, sirenos bei nacionalinio transliuotojo pranešimai.

Kaip rašė BNS, S. Greičius PAGD vadovo pareigas paliko pernai spalio 6-ąją, pasibaigus jo penkerių metų kadencijai.

A. Bilotaitė tuomet teigė, kad Lietuvoje randasi naujų iššūkių, susijusių su saugumo situacija, grėsmėmis, todėl tiek PAGD, tiek visai Lietuvai yra keliami nauji tikslai.

Spalio pabaigoje PAGD direktoriumi inauguruotas prieš tai Policijos departamentui vadovavęs Renatas Požėla.