K. Budrys teigė, kad nėra teisinga manyti, jog Amerika darys nuolaidų Rusijai siekdama taikos Ukrainoje.
– Nuo pat pradžių sakėme, kad Rusija veiks kuo intensyviau, žiauriau ir brutaliau, siekdama šokiruoti tiek pasaulį, tiek tuos, kurie priima sprendimus. Ji tai naudoja kaip svertą derybose. JAV sumanymas derėtis dėl taikos paliaubų metu yra geras, nes tokiu atveju Rusija negalės pasitelkti savo efektyviausio įrankio – atskrendančių raketų, nukreiptų tiesiai į tuos, kurie sprendžia karo eigą.
Prisiminkime Minsko I ir Minsko II susitarimus – tuomet buvo paimta į nelaisvę daugiau nei tūkstantis karių, ir Ukrainai buvo iškeltas ultimatumas: arba visi jie bus nužudyti, arba šalis pasirašys susitarimus. Tokios Rusijos taktikos nepasikeitė. Tačiau kai vyksta paliaubos, ji nebegali naudoti šių metodų – tuomet reikia kalbėti kitomis priemonėmis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar Rusija sutinka su paliaubomis?
– Matome, kad jie švaisto laiką ir jiems tai yra nepriimtina. Jie siekia gauti ilgalaikės naudos iš paliaubų, įskaitant sankcijų švelninimą. Tačiau svarbu suprasti, kad tai, ką matome viešojoje erdvėje, yra tik dalis derybų – viešai skelbiama tik tai, ką nusprendžia iškomunikuoti derybinės pusės.
Taip pat turime atsisakyti mąstymo, kad JAV pusė turi slaptus susitarimus ar manipuliuoja situacija. Aš tam neturiu jokio pagrindo. Rusija – kita kalba. Jei JAV su Ukraina derasi ir skelbia bendrą pranešimą, aš tikiu, kad tai yra tikroji situacija. Bet, žinoma, derybos visada turi ir slaptąją pusę – ne viskas yra viešinama.
– Kalbant apie Europos Tarybos vadovų susitikimą Paryžiuje, pasirodė pranešimų, kad Europa traukiasi nuo planų siųsti savo karius į Ukrainą taikos užtikrinimo misijai.
– Tokie susitikimai vyksta tam, kad būtų nubrėžti aiškūs parametrai. Apie tai diskutuojama ne tik Europos Sąjungoje, bet ir su JAV. Suprantama, kad tai nebūtų tik ES misija – įsitrauktų ir kitos norinčios šalys. Kol kas valstybės iš principo sutinka dalyvauti, bet pirmiausia reikia parengti operacinį planą.
Tokie susitikimai vyksta tam, kad būtų nubrėžti aiškūs parametrai.
Svarbu suprasti skirtumą tarp taikos palaikymo misijos ir Ukrainos palaikymo operacijos, kuri gali apimti mokymus ir kitus elementus. Taikos palaikymui reikalingas neutralumas, nešališkumas, Jungtinių Tautų arba ESBO mandatas. Lietuva negali dalyvauti tokioje misijoje, nes mes esame šališki – remiame Ukrainą ir įsipareigojome tai daryti dešimtmečiui.
Galiausiai turi būti aiškiai nubrėžta raudona linija, išversta į rusų kalbą ir nusiųsta Rusijai, kad jie žinotų, kokios pasekmės laukia, jei ją peržengs. Negalime palikti situacijos neaiškios, kur visi tik spėlioja, kas bus toliau.
– Kaip manote, ar šį konfliktą pavyks išspręsti diplomatiškai, ar teks imtis karinių veiksmų?
– Dabar vyksta karas – Ukraina karinėmis priemonėmis gina savo teritoriją. Kasdien žūsta žmonės, vyksta griovimai, o Rusija stumiasi į Vakarus. Ukraina moka didžiulę kainą, o mes juos remiame, nors patys nesame pirmose linijose.
Bet istorija rodo, kad visi karai galiausiai baigiasi diplomatija. Net paliaubos fiksuojamos derybomis. Šis karas nebus išimtis – klausimas tik, kada ir kokiomis sąlygomis jis pasibaigs.
– Kada baigsis karas Ukrainoje?
– Jei agresorius bus sustabdytas viena ar kita forma, karas gali baigtis net ir rytoj.
