„Terminas, kurį prezidentas Trumpas nustatė Putinui – per 50 dienų susitarti dėl ugnies nutraukimo arba bus taikomos antrinės sankcijos – tai yra signalas Europai pasiruošti, nes vis dar turime valstybių narių, kurios yra priklausomos nuo naftos ir naftos produktų importo iš Rusijos“, – antradienį prieš Briuselyje vykstantį Bendrijos ministrų susitikimą žurnalistams sakė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.
Pasak ES užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas (Kajos Kalas), ministrai antradienį arba trečiadienį turėtų susitarti dėl naujo bloko sankcijų Rusijai paketo, įskaitant Maskvos naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimą.
Naujas sankcijų dėl karo Ukrainoje rinkinys jau kelias savaites stringa dėl nesutarimų su Slovakija dėl atskirų planų laipsniškai nutraukti rusiškų dujų importą ir Maltos pasipriešinimo dėl kainų viršutinės ribos.
Vadina Slovakijos siekiu išsiderėti palankesnes sąlygas
BNS praėjusią savaitę rašė, jog Bratislava naujausių sankcijų priėmimą paprašė atidėti, kol ES išaiškins „RePowerEU“ iniciatyvos finansines pasekmes.
Pasak K. Budrio, svarbu padidinti plano „RePowerEU“, kuriuo siekiama laipsniškai nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą, greitį ir nustoti importuoti naftą, kol antrinės sankcijos iš JAV nepasieks Europos.
Kiek vėliau, antradienio popietę, žurnalistams jis sakė besitikintis, jog sankcijos bus priimtos šios dienos vėlų vakarą arba trečiadienį, nes šiuo metu vyksta derinimas tarp Slovakijos ir Europos Komisijos.
„Bet iš tikrųjų tai visiškai ne apie sankcijas, o apie Slovakijos siekį išsiderėti geresnes sąlygas, iš tikrųjų, tai tęsti toliau prekybą su Rusija. Kas yra sunkiai suprantama, kai yra alternatyvų“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, D. Trumpo grasinimai įvesti antrines sankcijas visoms valstybėms, kurios toliau pirks rusišką naftą ir jos produktus, reikštų, jog juos tektų mokėti ir Slovakija.
„Mes turim išgelbėti Slovakiją nuo šitos situacijos ir skatinti kuo greičiau visas valstybes atsisakyti. Štai kur mes esame. Tai rodo tikrai ES silpnumą, tai rodo atskirų valstybių perdėtą egoizmą ir tiesiog išnaudojimą visokių situacijų savo tikslams pasiekti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prieš kritikuojant JAV, Europai siūlo pasižiūrėti į veidrodį
Pasak ministro, tokia praktika yra žalinga ir veikia prieš Bendrijos saugumo interesus.
Jis taip pat pastebėjo, jog vetavimu sistemingai yra pažeidinėjamas solidarumo principas. Anot ministro, „šiai dienai daugiau aiškumo ir greičio sulaukiama iš JAV, o ne iš Europos“.
„Nepaisant visos kritikos, kuri yra Europoje JAV atžvilgiu vienuose ir ir kituose kampuose, bet D. Trumpas juda greičiau negu mes judame. Čia reikia ir į veidrodį pasižiūrėti prieš kritikuojant. Ir tai, kad buvo vakar paskelbtos naujos iniciatyvos, tai leidžia mums čia vėl dar šiek tiek pasistūmėti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis kiek anksčiau yra teigęs, kad Bendrija jau turėtų pradėti ruošti 19-ąjį sankcijų paketą.
Blokas yra arti susitarimo dėl plano, pagal kurį būtų sumažinta Rusijos naftos, eksportuojamos į trečiąsias pasaulio šalis, kainų viršutinė riba.
Naftos kainos viršutinė riba, kurią 2022 metais Didysis septynetas (G-7) nustatė ties 60 JAV dolerių riba, skirta apriboti kainą, už kurią Maskva gali parduoti naftą visame pasaulyje, uždraudžiant laivybos įmonėms ir draudimo bendrovėms, dirbančioms su Rusija, eksportuoti už didesnę kainą.
Pagal naująją ES schemą – kurią tikriausiai palaikytų ir G-7 sąjungininkės, tokios kaip Britanija ir Kanada – blokas nustatytų naują lanksčią normą, mažesnę už rinkos vertę.
Po vakarykščių pranešimų matome, kad vis dar yra JAV lyderystė.
Ragina ES didinti spaudimą Sakartvelo valdantiesiems
K. Budrys ragina didinti spaudimą Sakartvelo valdžios institucijoms, įvedant sankcijas, politiškai izoliuojant.
„Matome, kad padėtis toliau blogėja. Mūsų veiksmų stoka taip pat suteikė tam papildomą stimulą. Štai kodėl turime reaguoti dabar ir turime parengti tolesnes sankcijas visiems, kurie dalyvavo opozicijos lyderių įkalinimo procese“, – sakė jis.
„Matėme bylas, kurios buvo iškeltos prieš opozicijos lyderius. Tai yra visiškai nepriimtina ir iš savo pusės turime reaguoti sankcijomis, tolesniu spaudimu režimui, politine izoliacija. Taip pat didindami paramą pilietinei visuomenei“, – kalbėjo K. Budrys.
Beveik visi Sakartvelo opozicijos lyderiai, keli žurnalistai ir aktyvistai buvo sulaikyti po to, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pernai laimėjo parlamento rinkimus ir sulaukė Vakarų šalių kritikos.
ES šalies kandidatės statusą turinčią šalį nuo ginčytinų parlamento rinkimų krečia politiniai neramumai, sukėlę masinius protestus.
Įtampa dar labiau išaugo lapkritį, kai ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė, kad Sakartvelas stabdo derybas dėl narystės ES iki 2028 metų.
Tbilisis pastaraisiais metais buvo kritikuojamas dėl atsitraukimo nuo demokratijos ir suartėjimo su Maskva, tačiau valdančioji partija šiuos kaltinimus neigia.
Sakartvelo opozicija taip pat nepripažįsta dabartinio prezidento Micheilo Kavelašvilio išrinkimo, kurį į postą paskyrė rinkimų kolegija, sudaryta tik iš valdančiosios partijos atstovų.
Kaip rašė BNS, Lietuva į sankcionuojamų Sakartvelo piliečių sąrašą yra įtraukusi per 100 žmonių.
Minėti asmenys sankcionuoti dėl šiurkščių ir sisteminių žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimų, represijų prieš Sakartvelo gyventojus.
