„Turbūt dar kartą buvo įsitikinta, su kokiu užsienio veikėju, tarptautinių santykių veikėju yra turima reikalų. Aš kalbu apie Rusiją. Mes tuos terminus galime nustatyti, (...) bet labai svarbu jų laikytis, kas įvyksta, jeigu netenkina to termino. (...) būtina numatyti tada tam tikrą sankciją, baudą, kažkokias tai pasekmes, jeigu to termino yra nesilaikoma. Ne Ukrainą čia reikia spausti, Rusiją spausti“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Aš labai tikiuosi, kad JAV administracijos požiūris dar labiau sukietės Rusijos atžvilgiu po šitų pastangų. O iš Ukrainos pusės matome, kad tikrai ir delegacija tinkama ir stipri buvo surinkta, ir pastangos parodyti lankstumą buvo didelės. Aš to dar kartą pabrėšiu – labai norėčiau matyti tai iš Rusijos pusės“, – teigė jis.

Susitikimas vyko JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) antradienį pareiškus, kad Vašingtonas yra „labai arti“ susitarimo su Ukraina ir Rusija, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį jų karą, sudarymo.

Kiek anksčiau vienas JAV pareigūnas amerikiečių televizijai „ABC News“ pranešė, kad Ukrainos delegacija susitarė su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimo taikos susitarimo sąlygų.

Pradinis planas, patvirtintas D. Trumpo, sulaukė gausios ukrainiečių ir Europos kritikos dėl tam tikrų reikalavimų palankumo Maskvai, įskaitant kariuomenės sumažinimą ir dalies teritorijų atsisakymą.

Savaitgalį vykusiose skubiose derybose buvo parengta atnaujinta 28 punktų JAV plano Ukrainai versija, kuria siekiama „visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą“.

Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.