„Rusija yra ir bus tiesioginė karinė grėsmė NATO – nepaisant to, ar bus sutarta dėl paliaubų, ar po to, kai vieną dieną bus pasiekta taika Ukrainoje. Todėl mes, NATO, turime būti pasirengę atremti šią grėsmę“, – Briuselyje sakė K. Budrys.
„Netgi šiandien esame puolami įvairiomis hibridinėmis Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos atakomis – GPS trukdžiais ir klastojimu, kontrabandiniais balionais, kurie trikdo mūsų civilinę aviaciją ir kelia grėsmę mūsų kritinei infrastruktūrai“, – pažymėjo ministras.
Taip trečiadienį jis kalbėjo prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus aptariamas gynybos ir atgrasymo priemonių įgyvendinimas bei Aljanso atsakas į augančias hibridines grėsmes.
K. Budrys pripažino, kad JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus) nedalyvavimas šiame susitikime nesiunčia pačios stipriausios žinutės. Amerikiečiams šį kartą Briuselyje atstovauja jo pavaduotojas Christopheris Landau (Kristoferis Landau).
„Žinoma, norėtume, kad jis būtų drauge su mumis. Nenorėčiau to vertinti kaip JAV įsipareigojimų peržiūrėjimo ar sumažėjimo, dalyvaus jo pavaduotojas Ch. Landau ir tikiuosi šiandien irgi su juo turėti pokalbį“, – sakė diplomatijos vadovas.
„Bet matome, kad visi kiti dalykai, kurie vyksta ant žemės, jie nesikeičia iš JAV pusės, tie įsipareigojimai išlieka. Žinoma, politinio dėmesio prasme, ypač, kai vyksta tokie procesai su Rusija, tai nėra pati stipriausia žinia Aljanso“, – pridūrė ministras.
Jo teigimu, į grėsmes Aljansas turi reaguoti stiprindamas oro gynybą ir greičiau įgyvendindamas Hagoje priimtus sprendimus.
Lietuva kitąmet krašto apsaugai numato skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba beveik 4,8 mlrd. eurų.
„Tikiuosi tą patį išgirsti ir iš sąjungininkų, kad jie daro tą patį – didina išlaidas gynybai. To labai reikia, antraip mūsų įsipareigojimai bus testuojami, o to norime išvengti“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis taip pat ragino NATO nares dalytis naštą dėl paramos Ukrainai, kurios poreikiai viršija 50 mlrd. eurų.
„Negalime toliau šios naštos palikti ant Šiaurės ir Baltijos šalių, Vokietijos, Lenkijos ir kelių kitų valstybių pečių. Visas Aljansas turime dalytis šią naštą. Tokia mano žinutė sąjungininkams“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainą remti 10 metų jai skirdama 0,25 proc. savo BVP. Anot K. Budrio, jei visi europiečiai tai darytų, pakaktų lėšų Ukrainos gynybos reikmėms.
Nesant galimybės mobilizuoti nacionalinių resursų, ministras sako, kad Europos Komisija (EK) turi skubiau pateikti siūlymą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai.
„Čia yra dėl to tas didelis nekantrumas, taip pat ir lietuviams. Laiko turime nedaug, mažiau negu dvi savaites pasiruošti iki Europos Vadovų Tarybos (EVT)“, – žurnalistams kalbėjo K. Budrys.
Artimiausia EVT vyks gruodžio 18–19 dienomis.
NATO Hagos viršūnių susitikime šių metų birželį Šiaurės Atlanto Taryba priėmė deklaraciją, kuria NATO narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
