Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys teigė, kad vis nauji Rusijos reikalavimai Ukrainai net neprasidėjus deryboms aiškiai parodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos ir sąmoningai vilkina procesą, akcentavo JAV ir Europos bendradarbiavimo svarbą.
„Kinijai remiant Rusijos agresiją, Šiaurės Korėjai tiesiogiai įsitraukus į Rusijos karą prieš Ukrainą jo baigties pasekmes bus globalios ir nulems tiek Europos, tiek globalią saugumo architektūrą. Bendras Europos ir JAV tikslas yra užtikrinti ilgalaikę taiką“, – pranešime cituojamas ministras.
K. Budrys pabrėžė, kad agresorius neturi gauti to, dėl ko pradėjo savo agresiją, nes tai „paskatins ją vykdyti vėl ir vėl“.
Ministro teigimu, derybos su V. Putinu galimos tik iš galios pozicijų, o JAV tam turi visus svertus. Europa, pasak ministro, yra pasirengusi padėti didinat spaudimą agresoriui ir savo rankose turi galingas priemones – sankcijas ir užšaldytą Rusijos turtą, teigia ministerija.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė ir ilgalaikės paramos Ukrainai būtinybę, įskaitant ir ukrainiečių kariuomenės stiprinimą, nes tai stiprus Rusijos atgrasymo veiksnys, o Lietuva įsipareigojusi teikti ilgalaikę karinę paramą.
Vizito metu K. Budrys drauge su Estijos ir Latvijos kolegomis susitiko ir su JAV senatoriais Mitchu McConnellu (Miču Makonelu), Jerry Morranu (Džeri Moranu) ir Jeanne Shaheen (Džin Šahin), aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eigą ir būtinybę siekti teisingos ir ilgalaikės taikos.
Šio susitikimo metu ministras pabrėžė, kad vienintelis nenorintis pasiekti taikos Ukrainoje yra Rusijos prezidentas V. Putinas.
„Ilgalaikė taika Ukrainoje yra bendras JAV, Europos ir Ukrainos interesas. Akivaizdu, kad vienintelis nenorintis taikos yra V. Putinas. Turime sustabdyti šią imperialistinę agresiją visiems laikams“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Pasak URM, K. Budrys teigė, kad Lietuva neturi iliuzijų dėl Rusijos ketinimų, anot jo, V. Putinas turi būti kietosiomis priemonėmis – sankcijomis, įšaldyto turto panaudojimu – priverstas sėstis prie derybų stalo.
Susitikime taip pat aptarta būtinybė stiprinti NATO didinant išlaidas gynybai, teigia ministerija.
Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvavo ir Kovo deportacijų minėjime Komunizmo aukų muziejuje, kur renginio dalyviams teigė, kad pasaulis turi pripažinti nusikaltimus, siejamus su abiem pagrindinėmis totalitarinėmis ideologijomis – nacizmu ir komunizmu.
„Laiku neištirti, neatskleisti ir neįvertinti nusikaltimai atveria galimybes režimams atgimti. Rusijos karas Ukrainoje – to pavyzdys, atkartojantis sovietų sąjungos nusikalstamas imperialistines ambicijas“, – sakė K. Budrys.
Ministras pabrėžė, kad žlugus sovietų sąjungai Vakarų pasaulis pradėjo užmiršti „traumuojantį komunizmo palikimą ir šio totalitarinio režimo nusikaltimus milijonams žmonių visame pasaulyje“.
1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“), kurios metu iš trijų Baltijos šalių buvo ištremta apie 94 tūkstančiai žmonių. Daugiau nei trečdalis jų – iš Lietuvos.
