„Gavau buvusios Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili laišką, kuriame ji prašo galimybės kreiptis plenarinėje sesijoje į mūsų parlamentarus“, – trečiadienį Seimo valdybą informavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Anot jo, tai nėra neįprasta praktika, kai buvę šalies vadovai lankosi Lietuvoje ir sako kalbas parlamente.
S. Skvernelis pabrėžė, kad Rytų partnerystė yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
„Kaip žinia, po 2024 metų spalį įvykusių parlamento rinkimų Sakartvele, kurie vertinami nevienareikšmiai, yra sustabdyti Sakartvelo integraciniai procesai į Europos Sąjungą. Manau, kad mums tikrai svarbu palaikyti Rytų partnerystės kryptį“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo valdyba pavedė Užsienio reikalų komitetui išnagrinėti S. Zurabišvili prašymą ir pasirūpinti organizaciniais reikalais.
Pernai gruodį kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento. Jį išrinko prorusiškos valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ kontroliuojama rinkikų kolegija. Valdančioji partija tokiu būdu sustiprino savo valdžią po spalį įvykusių rinkimų, kurie, kaip teigia opozicija, buvo suklastoti padedant Rusijai.
Prezidentu išrinktas valdančiajai partijai lojalus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvęs futbolininkas Michailas Kavelašvilis.
S. Zurabišvili nepripažino nei parlamento, nei prezidento rinkimų rezultatų. Jie teigė esanti „vienintelė teisėta prezidentė“ ir žadėjo kovoti su parlamentą kontroliuojančia partija „Sakartvelo svajonė“.
Protestuodami prieš suklastotus parlamento ir neteisėtus prezidento rinkimus dešimtys tūkstančių kartvelų buvo išėję į protesto demonstracijas. Valdžios nurodymu jas bandyta išvaikyti, prieš protestuotojus naudotas smurtas.
Be to, „Sakartvelo svajonė“ įšaldė šalies stojimo į Europos Sąjungą derybas. Dėl to Sakartvelo teisių gynėjai apkaltino vyriausybę demokratijos nuosmukiu ir Tbilisio pritraukimu Rusijos įtakos sferos link.
Lietuva ir kitos Vakarų valstybės pasmerkė Sakartvelo valdžios veiksmus.
(be temos)
(be temos)