„Socialdemokratų politikai, atrodo, pradėjo slėptis už kariuomenės nugaros, suprasdami, kad kariuomenė, be jokios abejonės, tai yra ta jėga, tas autoritetas, kuris yra stipriausias šiuo atveju“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė liberalų lyderė.
„Ir kažkuria prasme kariuomenės atstovus pakišo į tokią nepatogią padėtį, nes čia yra politikų sprendimai, politikai turi juos iškomunikuoti, derybose dalyvauti ir pristatyti bendruomenei ir visuomenei taip, kad kuo mažiau būtų neigiamo to tokio efekto“, – teigė ji.
BNS rašė, kad Valstybės gynimo taryba siūlo Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, įrengti naują karinį poligoną, tačiau toks sprendimas sulaukė nepritarimo iš dalies vietos gyventojų.
Ketvirtadienį Kapčiamiestyje susitikti su bendruomene ir aptarti planų dėl poligono vyko šalies vadovas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ekonomikos ministras Edvinas Grikšas, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, prezidento patarėjai – Deividas Matulionis, Ramūnas Dilba, kariuomenės atstovai.
Taip pat Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią bei kitą savaitę Kapčiamiesčio gyventojams rengia ekspertų konsultacijas.
Gruodžio pabaigoje, sausio pradžioje taip pat vyko du susitikimai su gyventojais.
Pasak liberalų lyderės, nepasisekus politikoje įprasta dėl to kaltinti blogą komunikaciją, tačiau poligono atveju reikalingų veiksmų socialdemokratai ėmėsi išties pavėluotai.
„Dabar daroma tai, ką reikėjo daryti nuo pat pradžių – kalbama atskirai, kalbama su bendruomene, į ją įsiklausoma. Bet, kaip ir sakiau, klaidas taisyti visą laiką sudėtingiau negu jų nepadaryti pradžioje“, – sakė politikė.
„Krašto apsaugos ministerija čia tikrai galėjo ir turėjo padaryti daugiau, nes tai labai mums svarbus saugumo, gynybos prasme klausimas. O pažiūrėjus žemėlapį vėlgi, na, nekyla abejonių, kodėl būtent ši vieta yra tokia kertinė“, – pridūrė ji.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, tarp aršiausiai pasisakančių prieš poligono steigimą gali būti tiek žmonių, kurie jaučiasi negavę deramo dėmesio bei pagarbos, tiek žmonių, norinčių tokiu būdu išsikovoti geriausią pasiūlymą už savo nekilnojamąjį turtą.
Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Anot KAM, sprendimas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Lietuvoje šiuo metu yra devyni poligonai.
(be temos)